Smarvę užuodė dar vasarą

Šalia Šv. Pranciškaus onkologijos centro, kitapus naujos Savanorių gatvės, teka bevardis upelis, kurį kas kelis metrus "maitina" nuo šlaitų įtekantys šaltiniai.

Upelis yra toks nedidelis, kad jo nerodo net palydovinis žemėlapis.

Atokiau nuo Onkologijos centro miške šį upelį kerta takas, kuriuo dažną dieną bėgioja kariai.

Per upelį vaikinai peršoka nesušlapdami kojų – atsispiria į kelias vagoje gulinčias automobilių padangas.

"Jau vasarą pastebėjau, kad upelio vanduo ne skaidrus, o geltonas. O sklindanti smarvė primena lauko tualeto tvaiką. Rudenį vėl teko bėgti šia vieta, pojūčiai buvo tokie patys. Tik upelio pakraščiai buvo "apaugę" gelsvomis putomis. Kilo įtarimas, kad jį kažkas teršia", – dalijosi potyriais klaipėdietis Laurynas.

Onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė ir komunikacijos specialistė Nijolė Raudytė tikino nejaučiančios nemalonaus tvaiko, tačiau moterys pripažino į darbą atvažiuojančios automobiliais. Galbūt todėl nemalonių kvapų neužuodžiančios.

N.Raudytė pasakojo, kad upelio šlaitus centro darbuotojai tvarko pavasariais, kaskart iš jo vagos ištraukia kalnus išmestų padangų, bet kitais metais jų randa vėl, lyg jos ten augtų.

Tvaikas priminė mėšlyną

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai nusprendė patys įsitikinti, ar kas nors teršia upelį.

Tenka pripažinti, kad stovint Savanorių gatvje bjauraus kvapo pajusti nepavyko, tačiau nusileidus arčiau jis jautėsi.

Srovingo upelio pakraščiuose tikrai yra suplaktų putų, iš tolo jos panašios į susikaupusį sniegą.

Vanduo ten neužsistovi, į jį nuo šlaitų suteka nemažai šaltinių, o arčiau Medelyno gatvės – ir lietaus kanalizacijos turinys. Šalia vagos molingoje žemėje telkšo geltonos balos.

Jauno klaipėdiečio įtarimus sustiprino nuo moliu aplipusių guminių batų sklindantis dvokas.

Išbridus iš pelkėtos rėvos, pasklido tokia smarvė, tarsi šiais batais būtų klampota po mėšlyną.

Klaipėdos miesto Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, kad upelio vandens užterštumo tyrimas – ne šio skyriaus darbas.

Skyrius esą turi pernelyg mažai žmonių ir atlieka tik tam tikras kitas funkcijas.

Vandenį sėmė rieškutėmis

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas užvakar pats atskubėjo prie upelio.

Pavaikštinėjęs arčiau Onkologijos centro vedėjas susidarė nuomonę, kad geltoną vandens spalvą dabar lemia nukritę medžių lapai, o specifinį kvapą jis linkęs sieti su natūraliu puvimo procesu.

Vakar po pietų R.Dužinas su vyresniuoju specialistu Mariumi Sanda ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento analitinės kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu Tomu Gedrimu dar kartą braidė bevardžio upelio vaga ir purvynais šalia jo.

Jie ieškojo galimų teršalų.

Nemenkos patirties gamtosaugininkai rieškutėmis sėmė vandenį ir jį uostė.

"Vanduo nebuvo padengtas plėvele, nebuvo matyti jame ir kokių svetimkūnių. Tiesa, dvelkė nevalytos kanalizacijos tvaikas, bet natūralioje gamtoje tai yra visiškai natūralus kvapas. Metų metus lapuočiai meta lapus, jie guli drėgnoje vietoje, pūva, o šie procesai turi specifinį kvapą. Mūsų svarstymus turėtų patvirtinti arba paneigti vandens mėginių tyrimai. Blogai tik, kad neturime su kuo palyginti. Nežinome, kokia vandens sudėtis šioje vietoje yra buvusi prieš metus ar dar anksčiau", – kalbėjo M.Sanda.

Rezultatai – po savaitės

Vakar T.Gedrimas paėmė upelio vandens mėginių. Tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti po savaitės.

Aplinkosaugininkai teigė, kad dažniausiai vandens telkiniai užteršiami, kai netoliese yra gyvenamųjų namų arba gamybinių patalpų.

Pavažiavę toliau pareigūnai nieko panašaus neaptiko. Atokiau nuo Medelyno gatvės upelis yra numelioruotas ir paviršiuje jo nebematyti.

Keliose vietose miške gamtosaugininkai rado polietileninių maišų su kažkokiomis atliekomis, o ten, kur upelis pasislėpė po žeme, ant pažliugusio miško keliuko mėtėsi bene aštuonios padangos.

Kelios – nuo traktoriaus ar sunkvežimio.

R.Dužinas ir jo kolegos svarstė, kad veikiausiai upelis nėra užterštas, natūralius puvimo kvapus kartais nesunku supainioti su mėšlo ar srutų tvaiku, ypač ten, kur ilgą laiką laikosi drėgmė, vanduo stovi.

Vanduo rudenį nusidažo nuo lapų, nori to ar nenori. Susidaro humusinis sluoksnis, jame vyksta puvimas.

"Į upelį suteka srovelės iš trijų pusių. Tos putos turbūt išsisklaidys. Jas suplaka staigi srovė. Uostydami kokių nors pašalinių, negamtinių kvapų nesuuodėme. Vanduo rudenį nusidažo nuo lapų, nori to ar nenori. Susidaro humusinis sluoksnis, jame vyksta puvimas, susidaro dumblas. Aplinkui esančios ligoninės ir Onkologijos centras yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Arti žemės ūkio paskirties statinių nėra. Fontanu trykštančio taršos šaltinio neradome", – teigė R.Dužinas.

Talkina netvarkingųjų kaimynai

R.Dužinas pasakojo, kad gyventojai kelia vis mažiau bėdų. Daugiausia jų esama su tais, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Didžiausi aplinkosaugininkų informatoriai yra netvarkingų gyventojų kaimynai.

Jie praneša, kai pajunta, kad savų nuotekų duobių leistinais būdais neištuštinantys žmonės pradeda leisti bjaurastį į aplinką.

Kilus įtarimų, kad kas nors teršia aplinką, Jūrinių tyrimų departamento specialistai paima vandens ar grunto mėginius ir juos tiria.

Savaitgaliais šį darbą atlieka patys aplinkosaugininkai.

Pastaruoju metu būta skundų iš Labrenciškių gyventojų, Kalotės. Bet iki šiol dėl teršalų bevardžiame upelyje šalia Savanorių gatvės nesiskundė.

Teko kreiptis į teismą

Pastaruoju metu gamtosaugininkai bando patekti į vieną sodybą Kalotėje, kurios šeimininkas vis dar nėra prisijungęs prie centralizuotos nuotekų sistemos.

Savo tualeto bei vandentiekio nuotekas jis turėtų kaupti į tam skirtą sandarų rezervuarą ir kas nustatytą laiką samdyti specialistus, kad jį ištuštintų.

Galima spėti, kad šis rezervuaras persipildė, o jo turinys pasklido į aplinką.

Sodybos šeimininkas užsispyrusiai nebendrauja su gamtosaugininkais, neįsileido jų net tada, kai jie atvažiavo su uniformuotais policininkais.

Neliko kitos išeities, kaip kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašant įpareigoti šį asmenį įsileisti valstybės tarnybos darbuotojus atlikti savo pareigą.

"Šis žmogus nenurodo nei kaip, nei kada valo nuotekų rezervuarą. Kur ir kas išveža, jam esą nesvarbu. Jokių dokumentų, įrodančių, kad atliekos buvo tinkamai utilizuotos, jis neturi, – pasakojo R.Dužinas. – Į upelį prie Onkologijos centro šios nuotekos tikrai nepatenka, nes tai yra visiškai kita vieta, bet turime įtarimų, kad jos nuteka į kitą vandens telkinį."

Kol kas gamtosaugininkas nenorėjo atskleisti konfliktinę situaciją keliančio klaipėdiečio vardo ir pavardės, tačiau ateityje, kai paaiškės, ar jis tikrai nuotekų pertekliui leido patekti į aplinką, jo duomenų žadėjo nebeslėpti.