Klaipėdietę mokytoją pribloškė rusakalbiams vaikams skirtas devintos klasės lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlis. Jame išspausdinta pjesė apie besiplūstantį Kastytį ir bikiniu pasidabinusią priekabiaujančią Jūratę pedagogei pasirodė daugiau nei vulgari.

Kuo atsiduoda Jūratė?

„Ar galima rusakalbį vaiką sudominti lietuvių kalba ir literatūra keiksmažodžiais ir pasakojimu apie silke dvokiančią Jūratę? Tai – paprasčiausias chamizmas. Tokį kūrinį paskaitęs jaunuolis gali susidaryti neigiamą požiūrį į lietuvių literatūrą“, – piktinosi klaipėdietė Eugenija.

Mokytojai nepatiko vadovėlyje „Prie versmės“ patalpintas Kosto Ostrausko kūrinys „Jūratė ir Kastytis“.

„Pjesė prasideda besikeikiančio Kastyčio monologu apie prigėrusias žuvis. Bežvejodamas jis iš vandens ištraukia “striuką, drūtą kaip statinė, įsispraudusią į bikini„ Jūratę. Ši jį vilioja, o Kastytis atrėžia, kad ji jam dvokia silke. Vadovėlyje parašyta, jog vaikai galėtų palyginti šį tekstą su Maironio poema “Jūratė ir Kastytis„. Išvarčiau visą knygą, originalo joje neradau. Tad kokį vaizdą susidarys vaikas apie klasikos autorius paskaitęs tokį kūrinį?“ – piktinosi Eugenija.

Išvadino skeltanagiais

Mokytoja pensijoje pagal patentą kurį laiką vertėsi lietuvių kalbos mokymu.

„Aš mokiau rusakalbius ir net buvau sudariusi programą. Tačiau dėl didelių mokesčių nutraukiau šią savo veiklą“, – pasakojo klaipėdietė.

Eugenija prisiminė ir kitą istoriją, kai jos kaimynės dukra paprašė padėti parašyti rašinį.

„Mergaitė atsinešė tekstą, kuriame buvo pasakojama apie išsiskyrusią šeimą. Viename kambaryje dviejų kambarių bute gyveno mergaitė su tėvu, kitame – mama su nauju vyru. Šis vis erzindavo mergaitės tėvą, kad reikia nukirsti jam ypač patikusį kieme augantį klevą. Ko gali išmokyti tokie kūriniai? Man užvirė kraujas ir mečiau šį vadovėlį į kampą“, – prisipažino klaipėdietė.

Mokytoja kėlė versiją, kad vadovėliai rengiami paskubomis ir gali tik atstumti vaikus nuo skaitymo.

„Ir tai ne pirmas kartas. Juk buvo kilęs skandalas dėl to, kad viename vadovėlyje rusai buvo išvadinti “skeltanagiais„. Juk turinys turėtų būti atidžiau tikrinamas“, – pastabomis dalijosi mokytoja.

Iš tiesų prieš ketverius metus klaipėdiečiai pedagogai šiurpo išvydę tuo metu vienintelį lietuvių autorių oficialiai išleistą etikos vadovėlį „Aš ir kiti“.

Vadovėlyje esančiame tekste rusai berniukai vadinami nesipraususiais, utėlėtais, „skeltanagiais“. Pradinukams skirtame tekste buvo aprašoma, kaip spjaunama kitam berniukui į veidą, kai iš lietuvio vaiko buvo atimta trispalvė kepurėlė.

Skundai dėl gausybės klaidų

Klaipėdos švietimo skyriaus vedėjai Laimai Prižgintienei K.Ostrausko kūrinys „Jūratė ir Kastytis“ pasirodė „neskanus“.

„Šis kūrinys man atrodo vulgarokas ir aš, lituanistė, tokio teksto nesiūlyčiau vadovėliui. Jei vadovėlyje nėra Maironio originalaus teksto, tai gal tikrai tada mes patys savo kultūrą menkiname?“ – nuomone dalijosi L.Prižgintienė.

Tačiau Švietimo skyriaus vedėja pastebėjo pokyčių rusakalbių mokyklose.

„Nežinau, kas nutiko, bet anksčiau šios mokyklos nedalyvaudavo skaitovų konkursuose lietuvių kalba. O dabar net ir aukštas vietas užima. Filologų konkursui mes siuntėme šių mokyklų auklėtinių darbus“, – pastebėjo L.Prižgintienė.

Švietimo skyrius sulaukia pastabų dėl lietuvių kalba išleistų vadovėlių kokybės. Dažniausiai nurodoma, kad aptikta neatitikimų vertimuose.

„Buvo pastebėta daugybė gramatinių ir stiliaus klaidų geografijos, biologijos, istorijos vadovėliuose. Rusakalbiai sakydavo, jog negali tiksliai suprasti, kas yra rašoma“, – prisiminė Švietimo skyriaus vedėja.

Viceministrė aiškinsis situaciją

„Klaipėdos“ žurnalistų suintriguota švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė susirado internete K.Ostrausko pjesę „Jūratė ir Kastytis“ ir nebuvo ja sužavėta.

„Manau, besimokantieji turėtų skaityti originalą. Savo vaikams skaičiau tik Maironio originalą, nors mokyklą baigiau ne Lietuvoje, o Estijoje. Ir aš jiems šį kūrinį skaičiau ne rusų, o lietuvių kalba“, – pastebėjo viceministrė.

S.Kauzonienė tikino, kad klaipėdietės mokytojos pastaba dėl šio vadovėlio tikrai verta dėmesio.

„Manyčiau, reikia išsiaiškinti visas aplinkybes, reikia nuodugnesnio tyrimo“, – teigė viceministrė.

Tvarką reikia griežtinti

Laikinai Ugdymo plėtotės centro, atsakingo už tai, kokia mokomoji medžiaga patenka į vaikų rankas, vadovą pavaduojanti Saulė Vingelienė pastebėjo, kad pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar mokytojui pasipiktinimą sukėlęs vadovėlis yra išleistas tik jį recenzavus, ar jo turinys buvo rimtai peržiūrėtas.

„Ta laisvė, kuri šiuo metu yra, tuo ir pasibaigia. Būna, kad mokytojas tik parašo recenziją, o prie vadovėlio turinio niekas rimtai ir nedirba. Vadovėlio autorius gali atsižvelgti į recenzijas, o gali ir nekreipti dėmesio“, – aiškino S.Vingelienė.

Ji išreiškė nuomonę, kad vadovėlių tvirtinimo tvarką reikėtų griežtinti.

„Manyčiau, vartotoją turėtų pasiekti jau sutvarkytas ir rimtai paruoštas vadovėlis. Buvo skundų dėl tekstų pilietinio auklėjimo juose“, – neslėpė S.Vingelienė.

Prisiminė ir Žemaitę

Klaipėdos Andrejaus Rubliovo pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Onutė Bolytė tikino, kad puikiai žino devintokams rusakalbiams skirtą vadovėlį.

„Viskas priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo. Juk visos šaknys iš liaudies, Maironio kūrinys atsirado iš legendos. Manyčiau, nereikėtų taip piktintis kitokiu kūriniu. Mokytoja gali jį palyginti su originalu“, – pasakojo klaipėdietė.

Pedagogė pastebėjo, kad įvairius kūrinius kiekviena klasė priima skirtingai.

„Ir K.Ostrausko pjesę žinau. Aš savo vaikams jos neskaitau. Aš skaitau originalą. Mokytojas turi galimybę rinktis, net jei tam tikras kūrinys ir siūlomas programoje. Tačiau juk mes skaitome ir Žemaitę, kurios kūriniuose keikiamasi, yra grubių posakių. Na ir kas? Juk vaikams išaiškini, kad visais laikais būdavo keiksmažodžių. Net rusiški keiksmažodžiai atėję iš mongolų-totorių laikų ir rusai dėl to nekalti“, – pastebėjo mokytoja.

O.Bolytė teigė, kad ji pati yra vieno vadovėlio autorė, todėl tikrai žino, jog visiems įtikti neįmanoma.

„Aš skaitau visokių tekstų, kuriuose parašyta – “chebra varo ant riedučių„. Išsiaiškiname, kas ir kaip, išmokstame, kaip reikia kalbėti. Vaikus reikia patiems auklėti, o ne pykti ir šaukti, rėkti, kad blogas vadovėlis“, – nuomonę dėstė lituanistė.