Strategiškai svarbūs projektai

Buvusios tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje – 149, 150 ir 151 krantinėse, Perkėlos g. 10, dar pernai vasarą prasidėjo šios teritorijos valymo darbai ir pasiruošimas krantinių rekonstravimui.

Ši teritorija iki 2026 metų pabaigos turėtų tapti jūrinių vėjo jėgainių parko aptarnavimo aikštele.

Dar vienas stambus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) projektas – 21, 22, 23 krantinių rekonstravimo ir dar trijų krantinių statybos Naujojoje Uosto gatvėje bei administracinės paskirties pastato pastatymas.

Preliminari abiejų pirkimų vertė – apie 90 mln. eurų.

Viešųjų pirkimų konkurse atlikti šiuos darbus dalyvavo bendrovė „Tilsta“ ir jungtinės veiklos konsorciumas – Latvijos įmonės BMGS ir „LNK Industries“.

Abiejuose pirkimuose latvių kompanijos dalyvavo kartu susijungusios į jungtinę veiklą, nors galėjo dalyvauti atskirai ir konkuruoti tarpusavyje, nes kiekviena jų atitiko kvalifikacinius reikalavimus bei turėjo pakankamą patirtį tokiems darbams atlikti.

Laimėtoja paskelbus bendrovę „Tilsta“, latvių kompanijos apskundė Uosto direkcijos sprendimą ir pareikalavo, kad perkančioji organizacija atmestų „Tilstos“ pasiūlymą, o laimėtoju paskelbtų jų konsorciumą.

Uosto direkcijai atmetus tokį reikalavimą kaip nepagrįstą, pralaimėjusieji kreipėsi į teismą.

Teismo sprendimas – palankus

Rugsėjo 30 dieną pirmos instancijos teismas tenkino Latvijos kompanijų ieškinį.

BMGS ir „LNK Industries“ advokatai Kazimieras Karpickis ir Edgaras Markevičius tvirtino, jog Latvijos kompanijos, dalyvavusios KVJUD skelbtame konkurse, susidūrė su situacija, kai direkcija esą protegavo įmonę „Tilsta“.

Pradžioje direkcija esą latviams davė daugiau balų, paskui staiga pakeitė tuos balus, kad „Tilsta“ būtų įvertinta geriau.

Latvių konsorciumo atstovai neabejoja, kad bus inicijuotas apeliacinis procesas.

Bet esą, jei po Apeliacinio teismo sprendimo situacija pasikeis, dar liks galimybė teikti kasacinį skundą.

„Tikimės, kad ir toliau bus palaikomi mūsų klientams palankūs sprendimai, nes tikime, jog susidūrėme su mažų mažiausiai nesąžiningo elgesio apraiškomis. Mes turėjome savarankiškai suformuoti kokybišką pasiūlymą, kuris atitiktų visus keliamus reikalavimus. O kartu mūsų konkurentams buvo leista pateikti neteisingą, klaidinančią informaciją. Ir tie, kas vykdė pirkimą, nesiteikė tų klaidų taisyti“, – tvirtino latvių kompanijų advokatai.

Paprašius paaiškinti išsamiau, BMGS ir „LNK Industries“ atstovai teigė atlikę paiešką viešai prieinamos informacijos apie konkurentų veiklą ir anksčiau jų vykdytas sutartis.

Ir atrado, kad „Tilsta“ ne patys vieni vykdė tas sutartis, kaip tvirtino, esą buvo ir terminų pažeidimų, taip pat neva darbuotojas neturėjo tokios patirties, kurios reikalavo viešojo pirkimo sąlygos.

Latvių atstovų teigimu, šiuo pagrindu ir buvo laimėta byla.

Pozicija: KVJUD vadovas A. Latakas mano, kad kai kurių viešųjų konkursų dalyvių piktnaudžiavimą teismais galima būtų sutramdyti pakoregavus Viešųjų pirkimų įstatymą. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

„Niekam naudos neneša“

Bendrovės „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas buvo tikras, kad teismo sprendimas bus palankus jo vadovaujamai bendrovei, tačiau taip neatsitiko.

„Pralaimėjęs konkurso dalyvis pateikė net 3 mln. eurų didesnę kainą nei mūsų bendrovė ir sugebėjo įtikinti teismą, kad reikia grįžti iš naujo į vertinimo stadiją. Paradoksalu, tačiau po šio teismo sprendimo peršasi išvada, kad perkančioji organizacija (KVJUD), kuri nustatė konkurso sąlygas ir ekonominio naudingumo kriterijus, pati neteisingai įvertino savo pačios nustatytas konkurso sąlygas. Susidaro įspūdis, kad BMGS ir „LNK Industries“ net geriau žinojo, ką perkančioji organizacija perka, nei pati perkančioji šalis, ir kokios patirties perkančioji šalis reikalavo. Skamba absurdiškai, ypač, kai tokių prasimanymų pagrindu abejojama „Tilstos“, kuri yra viena didžiausių Lietuvos statybos įmonių, patirtimi“, – komentavo E. Grinaveckas.

Jo nuomone, tikėtina, kad Apeliacinio teismo sprendimas gali būti kardinaliai skirtingas.

Vis dėlto labiausiai glumina šiuo metu plintanti praktika, kai pralaimėjęs viešąjį konkursą dėl aukštesnės pasiūlytos kainos dalyvis iškart kreipiasi į teismą ir taip bando laimėti pirkimą eliminuodamas varžovą.

Bendrovės „Tilsta“ vadovas atkreipė dėmesį į ne visai sąžiningą konkurenciją, kalbant apie tokius jungtinės veiklos konsorciumus.

„Net ir teismai yra pasisakę konsorciumų atžvilgiu. Jei kompanija gali pateikti pasiūlymą savarankiškai, nes atitinka kvalifikaciją, turėtų teikti pasiūlymus atskirai. Jei tokios bendrovės jungiasi į jungtinės veiklos vienetus, taip sumažindamos arba panaikindamos konkurenciją, tai jau primena ne visai sąžiningą elgesį. Latvių bendrovės susijungė, teikdamos bendrą pasiūlymą abiem pirkimams, nors tai tikrai galėjo padaryti savarankiškai. Negana to, dabar teisminiu keliu bando mus išstumti kaip konkurentus, pateikusius mažiausią kainą. Jų sėkmės atveju, jie liktų be jokios konkurencijos, nes konkurse daugiau dalyvių nėra, o čia kalbame apie strategiškai Lietuvai itin svarbius projektus“, – pastebėjo E. Grinaveckas.

Pasak „Tilstos“ vadovo, gyvename Lietuvoje, dirbame Lietuvai ir tokie stabdymai niekam naudos neneša.

Juolab, kalbant apie projektą, susijusį su energetine valstybės nepriklausomybe.

„Tik panašu, jog užsienio kapitalo kompanijoms Lietuvos ateitis nelabai rūpi. Joms aktualus tik jų interesas. Šiuo atveju jie nuėjo į teismus įrodinėti, kad pirkimo sąlygas reikia skaityti kitaip, bet šis pirkimas nėra jiems rezervuotas, todėl tikimės, kad aukštesnės instancijos teismai šią jų manipuliaciją greitai atpažins“, – mano E. Grinaveckas.

Šitokia praktika mums yra labai skausminga ir nuostolinga.

Įtarimų jau būta

Kalbant apie itin stambius viešuosius pirkimus, ne pirmą kartą figūruoja įtarimai dėl galbūt neteisėtų sutarčių.

Prieš keletą metų Konkurencijos taryba vykdė tyrimus dėl galimų neteisėtų susitarimų, įmonėms dalyvaujant Klaipėdos uosto krantinių ir kitų objektų statybų viešuosiuose pirkimuose.

Tame tyrime skambėjo ir BMGS, ir „Latvijas tilti“ pavadinimai.

Tiesa, tuomet Konkurencijos taryba nusprendė nutraukti tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų, nes įrodymai nebuvo pakankami pažeidimui nustatyti.

O pasikeitus akcininkams „Latvijas tilti“, kaip anksčiau rašė portalas vz.lt, paaiškėjo, jog jie turi tiesioginių sąsajų su „LNK Industries“.

„Latvijas tilti“ buvo linksniuojama ir kitame skandale, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvusį bendrovės vadovą pripažino kaltu dėl kyšio davimo Klaipėdos uosto direkcijos infrastruktūros direktoriui.

Apie tai rašyta portale 15min.lt.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

KVJUD vadovas Algis Latakas pripažino, kad dėl visų infrastruktūrinių projektų, kurie kainuoja brangiai, konkursus pralaimėjusieji dažniausiai kreipiasi į teismą.

A. Latakas atkreipė dėmesį, kad kiekvieno didesnio nei 10 mln. eurų sumos projekto konkursas yra skundžiamas.

„Šitokia praktika mums yra labai skausminga ir nuostolinga, neleidžianti tų projektų atlikti laiku, pagal numatytą grafiką ir skirtas sumas. Tai yra pasikartojantis dalykas, kurį kažkokiu būdu reikėtų išgyvendinti. Suprantu, kad galima būtų skųsti konkursą, jei pažeidimai yra esminiai ir akivaizdūs, bet dabar ieškoma kabliukų dėl menkiausių dalykų, ir tada projektas stringa ir gana ilgam“, – kalbėjo A. Latakas.

Dabar Uosto direkcija turi du milžiniškus projektus, dėl vieno jų bylinėjamasi, dėl kito yra pareikštas ieškinys.

„Bylinėjamasi dėl bazės įrengimo jūrinių vėjo jėgainių parko aptarnavimui. Esame pasirašę sutartį su operatoriumi, kuriam turime įrengti infrastruktūrą nustatytu laiku, tai yra iki 2026 metų gruodžio. Neįvykdžius įsipareigojimų, numatytos milžiniškos baudos“, – teigė A. Latakas.

Dėl bylinėjimosi jau sugaišta apie tris mėnesius. Ir tai ne tik Uosto direkcijos terminų problema, tačiau pirmiausia šiuo atveju vilkinamas objekto atsiradimas, energetiniu požiūriu strategiškai reikšmingas visai Lietuvai.

„Manau, kad su tuo susiduria ir visi kiti infrastruktūrinius projektus vykdantys užsakovai. O Smeltės pusiasalio projektas nepaprastai svarbus valstybei. Šita infrastruktūra turi būti įrengta. Be jos tas jūrinis vėjo jėgainių parkas gal ir galės veikti, pasinaudojant infrastruktūra kitose valstybėse, bet tada keisis jo įrengimo kaina, pačios jūrinio jėgainių parko projekto įgyvendinimo galimybės“, – pabrėžė Uosto direkcijos vadovas.

Netobula teisinė bazė

Pasak A. Latako, viešųjų pirkimų teisinė bazė šiuo metu leidžia skųsti bet kurio konkurso rezultatus.

Ir tai jau tampa ydinga praktika, stabdanti bet kurį didesnį projektą.

„Mano suprantu, teisinę bazę reikėtų koreguoti. Manyčiau, tokius dalykus sudrausmintų depozitas, kurį turėtų įnešti į valstybės biudžetą rangovai, apskundę konkursą. Tokiu atveju, jei skundas nebūtų patvirtintas, depozitas rangovui nebūtų grąžinamas. Tada kompanijos gerai pagalvotų, ar verta skųsti konkurso sprendimą. O dabar laisva ranka galima mojuoti, kad kažkas neatitinka kvalifikacijos ar dar kažko“, – dėstė A. Latakas.

Uosto direkcijos vadovas pabrėžė, kad konkursą laimėjęs dalyvis dirba per 30 metų, yra įrengęs ne vieną labai didelį objektą, ir teigti, esą ši kompanija neturi kvalifikacijos, nėra jokio pagrindo.

Sulaukta pretenzijos ir dėl kruizinės krantinės įrengimo, jos rangovas jau irgi laimėjo konkursą.

„Ten irgi akcentuojami kvalifikaciniai dalykai. Juos galima vertinti ir vienaip, ir kitaip. Subjektyvumų yra labai daug. Matysime, kaip bus toliau“, – kalbėjo A. Latakas.

Esą Lietuvoje nėra labai daug rangovų, galinčių vykdyti hidrotechninius projektus Klaipėdos uoste, todėl esantieji aršiai konkuruoja tarpusavyje.

„Jei rangovų rinka būtų didesnė, būtų kitaip. Yra keli, kurie geba tokius didelius projektus įvykdyti, ir jie kaunasi tarpusavyje. Suprantu ir juos, nes tokiam projektui pasiruošti reikia didelio įdirbio, daug sąnaudų, reikia tam pasirengti, galbūt net būtiną techniką įsigyti. Ir pralaimėjus konkursą, natūralu, yra labai skaudu. Tačiau konkurso apskundimo sąlygos tikrai turėtų būti griežtos“, – pabrėžė A. Latakas.