Keli šimtai klaipėdiečių, dirbantys baldus gaminančioje įmonėje LEZ teritorijoje, bendrovėje „Šalna“ bei kitose greta esančiose įmonėse, pastaruoju metu priversti į darbą eiti kelis kartus ilgesniu keliu tik todėl, kad kažkas savavališkai užtvėrė taką per valstybės žemę.

Trumpindavo kelią takeliu

Šilutės plente nuo „Vingio“ autobusų stotelės įmonių link jau daug metų vingiuoja takas. Juo iki artimiausios įmonės klaipėdiečiams užtekdavo nupėdinti kelis šimtus metrų. Tuo pačiu taku ne vienas pietų pertraukos metu nubėgdavo į parduotuvę.

Tačiau vieną rytą žmonėms kelią pastojo betoninė siena ir jie buvo priversti sukti į neasfaltuotą Lypkių gatvę, kurioje nėra šaligatvių. Taip kelias iki darbo žmonėms pailgėjo ne mažiau nei keturis kartus, be to, tapo nesaugus – gatvė labai judri.

Iš abiejų pusių takelis buvo ribojamas įmonių tvorų. Vienoje pusėje palei jį ėjo bendrovės „Klaipėdos kranai“ vielinė tvora, iš kitos – kita tvora juosia automobilių aikštelę. Taku žmonės eidavo pėstute bei važiuodavo dviračiais.

Prieš kelias savaites vieną dieną jie pamatė neįprastą vaizdą: moteris nurodinėjo savo paaugliams sūnums, kaip kasti duobę per taką. O netrukus suprato, kad duobė buvo reikalinga betoninei tvorai įcementuoti.

Po savaitgalio išdygo tvora

Žmonės pasakojo, jog klausinėjama, ką čia daro, moteris nė vienam nieko nesakė. Praėjo visai nedaug laiko ir čia išdygo betoninė siena. Daugelis darbininkų pasuko aplinkui, kai kurie betoninę tvorą perlipo. Tačiau tai nebuvo paskutinis užkardas – tako gale buvo užtverta vielos tinklo tvora.

Darbininkai įtaria, kad tvoros atsirado aikštelės savininkės, gyvenančios toje pačioje aikštelėje, iniciatyva. Nors praeidami žmonės matydavo moterį su dviem berniukais, jos gyvenimas jų nedomino.

„Gal jai trūksta privatumo, apie tai galime tik spėlioti. Matydavome, kad jos vaikai plauna aikštelėje laikomus vilkikus, kad ten laikomi autobusai. Bandėme kalbinti vaiką, kurį pamatėme kieme, bet mamos jis nepakvietė. Apėjome tą aikštelę iš kitos pusės, kur per vartus į aikštelę įvažiuoja vilkikai, šeimininkė išėjo, pasižiūrėjo ir uždarė savo namelio duris. Kalbėti su mumis ji nesiteikė. Manau, labai neteisinga, kad asmeninių tikslų turinti moteris pakenkė daugybei žmonių ir pastatė tvorą ne savo, o valstybės žemėje“, – pasakojo klaipėdietė Jovita, pasiryžusi kovoti už teisę darbo vietą pasiekti trumpesniu keliu.

Nerado už ką bausti

Patekti į savotišką tvirtovę primenančią aikštelę – nepaprasta. Ją saugo šunys, o apie tai įspėja užrašai. Vienintelė įvaža čia visada užrakinta.

Panašu, kad aikštelės savininkė jau seniai kovoja už privatumą, nes prie įmonės „Šalna“ tvora ne tik apjuosta spygliuota viela, bet ir ištepta limpančiu tepalu.

Baldus gaminančios įmonės darbuotojai į savivaldybę kreipėsi dar tada, kai pajuto, jog gali atsirasti tokia tvora. Netrukus valdininkai apsilankė ir patys pamatė, kad kažkokie darbai vykdomi, tačiau tvora tada dar nestovėjo, tad ir bausti nebuvo už ką.

Praėjo nedaug laiko ir tvora atsirado.

Savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patikino, kad užtvertasis takas yra valstybės žemėje, tad tvoros užtvertos neteisėtai.

Reikėtų ieškoti pinigų

„Visa tai panašu į pigų detektyvą, net kvailiui aišku, kam trukdė takas. Kai pranešėme apie ketinimą jį užtverti, dar nebuvo už ką bausti, o dabar nežinoma, ką bausti. Užuot prieš išdygstant tvorai pasakę jos tvėrėjams, jog jie elgiasi neteisėtai ir be reikalo nevargtų, valdininkai nepadarė nieko“, – piktinosi Jovita.

„Savivaldybei kažką griauti reikia turėti lėšų. Valstybinės žemės kontrolę vykdo nacionalinė žemės tarnyba, bet ir savivaldybė nenusišalina. Kai gavome šią žinia, buvome nuvažiavę ir matėme pamatą, ant kurio galėjo vėliau atsirasti tvora. Jeigu geruoju tvora nebus nugriauta, tiems žmonėms bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Bandysime organizuoti šios tvoros nugriovimą“, – pažadėjo R.Gružienė.

Dar kartą bendraudama su žmonėmis, kuriems aktualu turėti trumpesnį kelią į darbą, R.Gružienė prasitarė, kad savivaldybės pagalba nebus greita.