Lėšų nėra numatyta
Klaipėda – vienas iš dviejų Lietuvos miestų, galinčių didžiuotis kariljonu.
Daugiau nei tris dešimtmečius du retos profesijos meistrai – kariljonininkai Stanislovas Žilevičius ir Kęstutis Kačinskas – pasikeisdami savaitgaliais lipdavo į senojo pašto bokštą skambinti žmonėms.
Tačiau pastaruosius metus kariljonas tyli, nes paštas griūva.
Jam tvarkyti pinigų Vyriausybė neranda, bet perduoti jį uostamiesčio savivaldybei vis pritrūksta politinės valios.
O tuo metu valstybei priklausančiame pastate tebėra itin brangus miesto instrumentas – Klaipėdos kariljonas.
Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis patvirtino, kad po to, kai nežinia kuriam laikui uždarytas istorinis miesto pašto pastatas, svarstymų iš jo bokšto iškelti kariljoną nebuvo.
„Instrumentas pritaikytas būtent tam bokštui, tai nelabai yra kur jį iškelti. Ir tokių siūlymų nebuvo. O dėl pašto pastato naujienos tokios, kad Kultūros infrastruktūros centras, kuris valdo šį pastatą, pirko pašto sutvarkymo projektavimo paslaugas, bet procesą nutraukė dėl per didelės paslaugos kainos, nes negavo tam finansavimo. Ne kartą buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją dėl šio pašto atstatymo finansavimo skyrimo, bet iš pastarųjų jų raštų, supratome, kad šių metų biudžete tam lėšų nėra numatyta“, – teigė E. Simokaitis.
Dienraščio žiniomis, Klaipėdos savivaldybės vadovai pašto klausimą nuolat kelia tiek Vyriausybei, tiek ministerijai, bet ryškesnio proveržio dėl šio objekto nėra.
„Miestui paštas labai rūpi, tačiau kadangi pastatas mums nepriklauso, galime tik teikti įvairius siūlymus, bet kol kas sprendimo nėra. Viskas Kultūros ministerijos rankose – dėl finansavimo, tvarkymo ir panašiai“, – tikino E. Simokaitis.
Migloti premjerės pažadai
Prieš porą savaičių Klaipėdoje darbo vizitu lankėsi premjerė Inga Ruginienė.
Susitikusi su uostamiesčio vadovais, ministrė pirmininkė diskutavo ne tik pietinio aplinkkelio, Šv. Jono bažnyčios atstatymo, bet ir senojo pašto klausimais.
Be kita ko, visų šių objektų perspektyvą Vyriausybės vadovė regėjo optimistiškai.
Premjerė tvirtino, kad Klaipėdos istorinis paštas taip pat yra labai svarbus objektas, kuris šiuo metu priklauso Kultūros ministerijai.
Susitikime sutarta, jog per šiuos metus kultūros ministrė ir Klaipėdos savivaldybės administracija parengs projektą, kaip bus galima perduoti šį objektą Klaipėdos miestui, kad savivaldybė pati nuspręstų, kas tame pašte turėtų būti.
„Labai tikiuosi, jog metų pabaigoje galėsime pasidžiaugti, kad šitas sprendimas yra priimtas“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kitaip tariant, galbūt pašto pastatą Vyriausybė miestui perduos per metus. Tačiau kada prasidės remontas, visiškai neaišku.
Žinoma, kad buvo galima groti, jei jame buvo galima kino filmus filmuoti.
„Dėl to yra liūdna“
Kariljonininkui K. Kačinskui apmaudu, kad kariljonas tyli jau kelerius pastaruosius metus.
„Jei po ilgos instrumento tylos teks vėl išmontuoti varpus ir juos vežti suderinti, tai gali kainuoti papildomą milijoną eurų, nes pas mus tokių meistrų nėra, todėl tektų gabenti į užsienį“, – teigė K. Kačinskas.
Kariljonininko teigimu, visai nebuvo būtina uždrausti groti kariljonu, nepaisant to, kad pastatas avarinės būklės.
„Žinoma, kad buvo galima groti, jei jame buvo galima kino filmus filmuoti. Ta pati įstaiga, kuriai laikinai perduotas šitas pastatas, jį buvo išnuomojusi kino studijai. Filmavimai vyko, ir nieko nenutiko. Iš viršaus byra tik tos plytos, kurios buvo mūrytos mūsų brolių lietuvių statybininkų. Iškeliant senąjį kariljoną ir įkeliant naują, reikėjo išardyti vieną bokšto sieną ir paskui ją vėl sumūryti. Du kartus mūrininkai mūrijo ir tik ta dalis ir nukrito. O pastatas kaip stovėjo 300 metų, taip dar 200 metų stovės“, – įsitikinęs K. Kačinskas.
Kariljonininko teigimu, bene didžiausia bėda, kad pašto pastatas yra be lietvamzdžių, todėl per liūtis vanduo sunkiasi pro sienas.
Bet tai esą nėra ypatingų investicijų reikalaujantys pataisymai.
„Vilties kol kas neturiu, kad sprendimas bus greitas. Dėl to yra liūdna“, – teigė K. Kačinskas.
Kitaip tariant, Klaipėdoje yra brangus instrumentas, yra žmonės, kurie moka juo groti, bet kariljonas neskamba.
Ar bebus kam groti?
K. Kačinsko kolega, kariljonininkas S. Žilevičius irgi pritarė, jog būtų geriau, kad kariljonas būtų naudojamas.
„Gali imti rūdyti kariljono jungiamosios dalys, nežinia, kas čia bus, kai po tiek metų vėl juo ims groti. Prieš trejus metus mus atleido. Iki tol trejus metus ruošiau mokinius, jie laukė, kada vėl bus leista groti kariljonu, bet to niekas negali pasakyti. Dabar mano mokiniai groja kituose pasaulio miestuose. O Klaipėdoje ar bebus kam groti kariljonu, kas gali žinoti?“ – kalbėjo S. Žilevičius.
Labiausiai esą trikdo pats faktas, kad per tiek metų Vyriausybė neapsisprendžia dėl senojo pašto likimo.
„O juk kariljonu buvo galima ir toliau groti. Kažkas baiminosi skambančių varpų keliamos vibracijos, bet niekas neįrodė, kad tai gali pakenkti pastatui, juolab tai nėra labai dideli varpai. Jei jie svertų po 20 tonų, gal tada būtų galima nerimauti“, – teigė S. Žilevičius.
Ilgametis kariljonininkas labiausiai apgailestauja dėl nutrūkusių tarptautinių kariljono festivalių Klaipėdoje ir dėl nebelikusios savaitgalinės vidurdienio varpų skambėjimo tradicijos.
„Visiems gaila, tik ne valdžiai. Mums niekas nieko nesako, kas ir kaip toliau bus. Mums tik pasakė, kad esame atleisti iš darbo, kad mūsų grojimo daugiau nereikia“, – apmaudo neslėpė S. Žilevičius.
Apie Klaipėdos kariljoną
Paštas pastatytas ir pašventintas 1893 m.
Antrojo pasaulinio karo metais bokštas buvo susprogdintas, atstatymo darbai pradėti 1970 m.
Pirmasis Klaipėdos kariljonas įrengtas 1987 m. Klaipėdos senojo pašto pastato 42 m aukščio bokšte.
Kariljoną projektavo vokietis P. Schillingas, išliejo Apoldos miesto (tuometė Rytų Vokietija) meistrai varpų liejykloje.
Keturių oktavų diapazono Klaipėdos kariljonas – 48 skirtingo dydžio ir svorio varpai, nulieti iš specialaus vario ir alavo lydinio.
Per beveik 20 m. pirmasis Klaipėdos kariljonas visiškai susidėvėjo ir buvo išmontuotas.
2006 m. rugsėjo 27 d. įvyko paskutinis koncertas.
Naujasis kariljonas buvo nulietas 2006 m. Olandijos varpų liejykloje, iškeltas tų pačių metų gruodžio 11–12 d., dalyvaujant olandų meistrams, o per Kalėdas inauguruotas.
Šį kariljoną, kaip ir senąjį, sudaro 48 lygaus profilio varpai, nulieti iš kokybiškos varpų bronzos, tai užtikrina reikiamą visų varpų (mažų ir didelių) toną.
Kariljonas miestui tuomet kainavo daugiau nei pusę milijono litų.
2019 m. senasis paštas buvo uždarytas su jo bokšte įkalintu kariljonu.
Prastėjant uostamiesčio centrinio pašto būklei, nuo 2024 m. atšaukti visi kariljono muzikos koncertai, taip pat tarptautinis kariljono festivalis.
Naujausi komentarai