Primins ąžuolas

Miesto jubiliejiniai renginiai prasidėjo simboliškai – atnaujintame Danės skvere ta proga pasodintas pelkinis ąžuolas.

"Sveikinu jus visus su didingo miesto didžia švente, kuri taip pat ir kiekvieno mūsų šventė. Ir tas simbolinis ąžuolas tegul liudija tikėjimą miesto galybe, miesto energija, stiprybe. Būkime stiprūs kaip ąžuolas, bet ąžuolą reikia laistyti, prižiūrėti, mylėti, taip pat kaip ir miestą, kurį irgi reikia mylėti, kurti, puoselėti", – kalbėjo meras Vytautas Grubliauskas.

Sodinant ąžuolą dalyvavo ir Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris palaimino miestą ir miestiečius 770 metų sukakties proga.

"Miestas, kuris sodina medžius, tiki savo ateitimi. Biblijoje irgi rašoma apie medį, kuris pasodintas prie upelio, kur jo lapai niekada nevysta, jis visada duoda vaisių. Tai yra palyginimas apie teisų žmogų, kuris savo šaknis yra giliai įleidęs į tikėjimą, viltį ir meilę", – sveikinimo kalbą sakė vyskupas A.Jurevičius.

Vėliau nuo miesto rotušės Dangės upe, palydint folkloro ansambliui "Kuršių ainiai", link Mėmelio – Klaipėdos ištakų – piliavietės – teatralizuotai išplukdyta, o paskui pakelta miesto vėliava.

Algirdas Jurevičius. A. Dykovienės nuotr.

Neįteikta dovana karalienei

Tuo pat metu Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje buvo atidaryta paroda "Neįteikta dovana karalienei Luizei".

Istoriniai šaltiniai liudija, kad per Napoleono karus Prūsijos karalienė Luizė su šeima vienerius metus, nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio, gyveno Klaipėdoje.

Karalienė čia buvo mylima ir garbinama, o ištikimi Klaipėdos pirkliai nutarė padovanoti jai išskirtinę puošmeną – ispanų meistrų Berlyne pagamintą aukso siūlais siuvinėtą suknelę.

Miestas, kuris sodina medžius, tiki savo ateitimi.

Dėl ankstyvos karalienės mirties jos nespėta įteikti, tačiau žymios Ankerių giminės namuose Rusnėje ilgus metus buvo saugomas suknelės fragmentas.

Giminės palikuonis Tilmanas Kroekeris 2021 m. rugpjūtį šią unikalią relikviją padovanojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

Prabangus XIX a. pr. audinys buvo restauruotas ir dabar pirmą kartą eksponuojamas lankytojams.

Regalijos iškiliems miestiečiams

Tradiciškai per miesto gimtadienį piliavietėje vyko iškilminga kultūros magistro žiedų įteikimo ceremonija, kurią galėjo stebėti visi norintys klaipėdiečiai ar miesto svečiai.

Istorinėje erdvėje išskirtinis Klaipėdos savivaldybės apdovanojimas, kultūros magistro žiedas, šiais metais buvo įteiktas režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai, aktorei, docentei Virginijai Kochanskytei, garsiam džiazo pianistui, kompozitoriui, profesoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui, tarpdisciplininio meno atstovui, fotografui, performansų kūrėjui, aranžuotojui bei aktyviam kultūrininkui Benui Šarkai.

Dar dviem Klaipėdai nusipelniusiems asmenims – žymiam krepšininkui Modestui Paulauskui ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui pranciškonui Benediktui Sigitui Jurčiui įteiktos Klaipėdos garbės piliečio vardo regalijos.

A. Dykovienės nuotr.

"Sakmė apie Mėmelburgą"

Vakar pavakare visi buvo kviečiami ir į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro edukaciją "Mano palinkėjimas Klaipėdai".

Edukacinis susitikimas "Ką pasakoja senoji Klaipėda?" prasidėjo Karlskronos aikštėje.

Kiek vėliau iš čia teatralizuota eisena pajudėjo į piliavietę, kur ypatingą dovaną miestui ir miestiečiams įteikė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su Alvido Remesos oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera, kurią Klaipėdos piliavietėje nemokamai galėjo stebėti visi norintieji.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu.

Šiam istoriniam įvykiui paminėti ir parengta teatralizuota programa, kurios metu pakartota vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionė senosios Klaipėdos piliavietės link.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, sukūrė broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis S.B.Jurčys, prieš tai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus.