Nors kai kur Klaipėdos kiemuose prie konteinerių vis dar galima išvysti netvarkingai numestus nebereikalingus daiktus – baldus, buitinę techniką, padangas – atliekų tvarkytojai konstatuoja, kad netvarkos kiemuose mažiau. Dalį atliekų žmonės patys nuveža į specialias jų priėmimo aikšteles.

Gera pradžia – pusė darbo

Kiek daugiau nei prieš metus Klaipėdoje pradėjusios veikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės jau suskaičiavo pirmuosius rezultatus. Iš 2014 metais Klaipėdos mieste surinktų kone 5 200 tonų atliekų – padangų, statybinio šlamšto, senų baldų – daugiau nei 700 tonų buvo atvežta pačių miestelėnų iniciatyva. 

„Atliekų tvarkymo aikštelės įkurtos būtent tam, kad gyventojai galėtų savarankiškai atsikratyti atliekomis neteršdami savo aplinkos. Įsigiję naują daiktą, senąjį gali išmesti civilizuotai – atvežti į aikštelę, o ne palikti kaimynui po langu“, – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė. 

Pasak specialistės, pirmųjų metų skaičiai džiugina. Pavyzdžiui, Alytuje pirmaisiais veiklos metais tik dešimtadalis atliekų sąmoningų gyventojų buvo atgabenami į didžiųjų atliekų aikšteles. Klaipėdiečiai šiuo požiūriu pasirodė pakankamai pažangūs, tačiau tobulėjimui erdvės dar yra daug. Siektina, kad kaip Vakarų Europoje, visas buities atliekas gyventojai rūšiuotų ir tvarkingai gabentų į surinkimo vietas:ar tai būtų antrinių žaliavų konteineriai prie namų, ar didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės.

Naujovė – kompostavimo aikštelė

Vietų, kur būtų galima tvarkingai atsikratyti nebenaudojamais daiktais, statybinėmis šiukšlėmis ar kitų šlamštu, tikrai pakanka – Klaipėdos miesto ribose yra trys aikštelės didžiosioms atliekoms, o žaliųjų atliekų šalinimui – Glaudėnuose, šalia buvusio Kalotės sąvartyno.

„Didžiųjų atliekų aikštelė – jau lyg ir ne naujiena. Žmonės gausiai veža  padangas, baldus, statybines atliekas. Tačiau kompostavimo aikštelė klaipėdiečių reikmėms įrengta tik pernai, tad apie ją žino dar nedaugelis“, – įsitikinusi R.Šličienė.

Pasak aplinkosaugos specialistės, kone pusę mūsų komunalinių atliekų sudaro žaliosios atliekos. Vežti jas į sąvartyną draudžiama, todėl geriausia išeitis kompostuoti namie, o jei jau yra didesnis kiekis žolės, lapų ar šakų, tai reiktų atvežti į kompostavimo aikštelę.

„Aikštelėse žaliąsias atliekas mes susmulkiname, supūdome ir pagaminame kompostą. Turime tam specialią įrangą. O jeigu jas žmonės išmeta į pamiškes, pakeles, neišvengiame žalos gamtai bei vizualinės taršos“, – aiškino KRATC specialistė. 

R.Šličienė priminė, jog nemokamai namudinę kompostinę nuo kovo mėnesio galima užsisakyti ir gauti bet kurioje Klaipėdos didžiųjų ir kompostuojamų atliekų surinkimo aikštelėje.

Priima nemokamai

Iš gyventojų atliekų priėmimas į didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikšteles nemokamas. Tačiau gyventojai turėtų naudotis ta aikštele, kurios savivaldybėje yra  deklaravę savo gyvenamąją vietą.

„Dalis klaipėdiečių išsikėlė gyventi į Klaipėdos rajono teritoriją, tad jeigu jie gyvenamąją vietą deklaravo rajone, turėtų savo atliekas vežti į Vėžaičių ar Gargždų aikšteles“, – sakė R.Šličienė.

Sekant Europos patirtimi, surinkimo bei kompostavimo aikštelių ateityje daugės. Kaip teigia ekspertai, geriausia kai jos įsikūrusios ne daugiau kaip 5–10 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios vietos. Pagal šį kriterijų aikštelės įrengtos ir Klaipėdoje mieste. Pietinės Klaipėdos dalies gyventojams patogiausia  atliekas vežti į Plieno g. 13 (įvažiavimas pro Šilutės plente esančią „Neste“ kolonėlę), centrinėje miesto dalyje  aikštelė įrengta Tilžės g. 66A, o gyvenantiems į šiauriniuose kvartaluose artimiausia – Šiaurės prospekte 30 įsikūrusi aikštelė.

Aikštelės dirba II–V  9–18 val., VI – 10–14 val. Nedarbo dienos – sekmadienis ir pirmadienis. Apie atliekų priėmimo tvarką galite teirautis nemokamu telefonu (8 800) 13344 arba  www.kratc.lt rasti tvarkos aprašymą ir konkrečios aikštelės vadybininko telefoną.