Su neįtinkančiais bendrijų pirmininkais kovojantys klaipėdiečiai atrado naujų ginklų: internetą, Valstybinę kalbos ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekcijas.

Kivirčas - dėl raštelio

Neseniai Valstybinė kalbos inspekcija nagrinėjo iš Klaipėdos atskriejusį skundą, kurį surašė buvusi bendrijos "Upė" pirmininkė.

Skunde ji nurodė, kad daugiabučiuose namuose, kurie priklauso bendrijai, pakabinti informaciniai pranešimai ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba, o tai esą pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymą.

Valstybinė kalbos inspekcija išaiškino, kad viešieji užrašai gali būti tik valstybine - lietuvių kalba.

"Tik tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Klaipėdos bendrija "Upė" nepriklauso tautinių bendrijų organizacijai, todėl įpareigojame imtis priemonių, kad nebūtų pažeidinėjamas Valstybinės kalbos įstatymas", - teigiama Valstybinės kalbos komisijos rašte.

Gresia 400 litų bauda

Valstybinės kalbos komisijos vyresnysis specialistas Dainius Žemaitis teigė, jog atsakymą į skundą išsiuntė ne tik dabartinei bendrijos "Upė" pirmininkei, bet ir Klaipėdos savivaldybės kalbos tvarkytojai.

"Jos paprašėme, kad prižiūrėtų, ar nebus daroma daugiau pažeidimų", - teigė D.Žemaitis.

Specialisto žodžiais, už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimą gresia bauda nuo 300 iki 400 litų.

Tokia nuobauda galėjo būti skirta ir informacinius pranešimus ne tik lietuviškai iškabinusiai bendrijos pirmininkei.

Todėl gyventojai įtaria, kad ankstesnioji bendrijos vadovė taip gali keršyti, mat namo žmonės ją nušalino nuo pirmininkės pareigų.

Paviešino skolininkus

"Bendrijų narių skundai įvairioms institucijoms mums tikrai nėra naujiena. Kai jau niekas nebepadeda, žmonės ieško ir suranda pačių įvairiausių kovos būdų", - tvirtino savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Peleckis.

Savivaldybę taip pat pasiekė netradicinis skundas. Vienos bendrijos nariai prašė išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiama jų teisė į privatumą.

Bendrijos vadovai sykiu su sąskaitomis išplatino informaciją, kurie namo gyventojai ir kiek yra skolingi.

Skolininkų viešinti negalima?

"Tai akivaizdus asmens duomenų paviešinimas, kuris yra draudžiamas. Niekas negali viešai skelbti kito žmogaus vardo ir pavardės", - svarstė P.Peleckis.

Valdininkai, nagrinėdami šį skundą ir patys negalėdami suprasti, pažeistas įstatymas ar ne, kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir laukia jos išaiškinimo dėl skolininkų pavardžių paviešinimo.

"Žmonės tampa vis aktyvesni. Ir tai sveikintina. Tačiau labai norisi priminti, jog bendrijų pirmininkus renka patys namo gyventojai. Todėl reikėtų išsirinkti tinkamą žmogų ir nesuteikti jam galimybių vienasmeniškai priimti sprendimus. Galutinį žodį įvairiais klausimais turėtų tarti arba bendrijos valdyba, arba visuotinis gyventojų susirinkimas", - patarė P.Peleckis.

Sukūrė tinklalapį

Klaipėdiečiai kovoja ne tik su neįtinkančiais bendrijų vadovais, bet ir apskritai su abejotinais sprendimais daugiabučiuose.

"Istorija prasidėjo tuomet, kai mano buto sienos ėmė šlapti. Pamaniau, kad reikia užsandarinti siūles. Kreipiausi į namų valdą. Ji užsandarino viso namo siūles, nors reikėjo tik prie mano buto. Žmonės gavo sąskaitas už darbus, kurių nė neprašė", - pusantrų metų trunkančios istorijos pradžią prisiminė klaipėdietis Konstantinas Timofejevas.

Nors siūlės ir buvo užsandarintos, drėgmė iš buto nedingo, todėl jis pradėjo susirašinėti, kad bendrovės specialistai nustatytų problemos priežastį.

"Tačiau po kurio laiko jie vėl užsandarino tas siūles, nors to daryti nė nereikėjo", - piktinosi klaipėdietis.

Neapsikentęs jis įkūrė interneto svetainę.

"Nusprendžiau, kad viešumas yra vienintelė priemonė abejingumui pažaboti", - priežastį nurodė K.Timofejevas.

Nori priversti dirbti

"Internete radau informacijos, kaip sukurti svetainę. Manau, kiekvienas universitetą baigęs žmogus sugebėtų tai padaryti. Nesiekiau, kad ta svetainė būtų įmantri, svarbiausia - informacija. Mano tikslas yra priversti juos dirbti", - tvirtino K.Timofejevas.

Vyras teigė, kad svetainės įkūrimas ir jos egzistavimas jam nieko nekainuoja. Vienintelės su tuo susijusios išlaidos - nuskenuoti dokumentus.

Klaipėdietis visus žmones pakvietė susimąstyti, ar jie moka už realų darbą.