Su bendrijų pirmininkų savivale nebeišgalintys kovoti daugiabučių namų gyventojai meldžiasi, kad Seimas kuo greičiau įteisintų bendrijų kontrolę. Tačiau valdininkai jos kratosi it velnias kryžiaus.
Vertė pustrečių metų
"Jei bendrijas kontroliuotų kurios nors valdžios įstaigos, mums nebūtų reikėję gaišti pustrečių metų, rengti piketų, kad atstatydintume pirmininką", – neslėpė didžiausios Klaipėdoje bendrijos "Bandužiai" naująja vadove tapusi Ligita Girskienė.
Ji teigė, jog nuversti pirmininką buvo labai sunku, nes bendrijai priklauso net 19 namų, tad sukviesti visuotinį gyventojų susirinkimą buvo sudėtinga.
"Teko labai daug įkalbinėti žmones ateiti balsuoti. Pagaliau pavyko į susirinkimą pakviesti tiek gyventojų, kiek reikia nuversti pirmininką. Tačiau šis neatiduoda dokumentų, kai kurie jų yra net sunaikinti, kompiuterių standieji diskai pakeisti", – iš rūpesčių niekaip neišsivaduoja L.Girskienė.
Tiria teisėsauga
Pagrindinė priežastis, kodėl buvo imtasi veiksmų nuversti pirmininką, buvo jo savivaliavimas.
Klaipėdietės teigimu, bendrijos vadovas jos nariams neteikė finansinių ataskaitų, neaiškindavo, kur panaudojami iš gyventojų surinkti pinigai, galimai neskaidriai pirko įvairius remonto darbus.
Visa apie buvusį pirmininką surinkta medžiaga yra perduota teisėsaugai, tačiau, anot L.Girskienės, tyrimas iki šiol nepajudėjo iš mirties taško.
"Kai pradėjau dirbti, į bendrijos administracines patalpas atėjo dar kelių bendrijų pirmininkai, kurie ieškojo buvusio vadovo. Akivaizdu, jog mūsų spėjimas, kad pirmininkas vadovavo ne tik mūsų, bet dar kokioms penkioms bendrijoms pasitvirtino. Taip elgtis negalima, juk jis kitoms bendrijoms dirbo administracinėse patalpose, kurias mes išlaikome", – pyko naujoji "Bandužių" vadovė.
Idėja išsigimsta
Tokių pavyzdžių Klaipėdoje apstu. Tai patvirtino savivaldybės Butų ūkio ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.
Jis teigė, jog pagrindiniai žmonių skundai, iš bendrijų atskriejantys į savivaldybę, yra dėl pirmininkų savivaliavimo ir nesiskaitymo su gyventojais.
"Pirmininkas bendrijoje tapo darbo vieta, o ne asmeniu, kuris rūpinasi kitų gyventojų interesais", – konstatavo valdininkas.
Jis pabrėžė, jog daugiausia problemų kyla tose bendrijose, kurios administruoja ne vieną, o kelis ar net keliolika namų.
Masyvių bendrijų valdomuose namuose gyvenantys žmonės nė nenumano, kokią algą gauna pirmininkas ir jo įdarbinti asmenys, trūksta informacijos apie remonto darbus ir jiems skelbiamus konkursus, kai kurie gyventojai nė karto nekviesti į susirinkimus.
Be to, aukščiausiasis bendrijos valdymo organas yra visuotinis gyventojų susirinkimas.
Todėl bendrijose, kuriose yra keliolika namų, sprendimą, pavyzdžiui, dėl vieno namo renovacijos turi priimti ir tie gyventojai, kurie tame daugiabutyje net negyvena.
Be to, kur kas sunkiau kontroliuoti, kaip naudojamos kaupiamojo fondo lėšos.
"Žinoma, tokiose bendrijose valdymo kaštai yra mažesni, tačiau išsigimsta pati idėja", – nuomonę reiškė A.Gaižutis.
|
Problemos bendrijose Nors Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad savivaldybės turi vykdyti bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę, nėra numatyta jokių priemonių, kaip laikytis šių reikalavimų. * Tai konstatavo ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Atlikęs tyrimą jis išsiaiškino, jog savivaldybės turi pareigą tik nemokamai konsultuoti bendriją dėl jos veiklos, sudaryti specialų bendrijų rėmimo fondą, tinkamai valdyti jai priklausančias patalpas, kontroliuoti, kaip laikomasi privalomųjų statinio priežiūros reikalavimų. * Įstatymuose nenurodyta, kad valdininkai turėtų dar ir prižiūrėti, ar bendrijų vadovai veikia teisėtai, nepažeidžia įstatymų, nedaro finansinių nusižengimų. Todėl daugeliu atveju gyventojams, kurie įtaria bendrijos vadovus sukčiavimu ar pelnymusi iš žmonių, lieka pats sunkiausias kovos būdas – bylinėtis teismuose arba skųstis teisėsaugos pareigūnams. * A.Normanto tyrimo išvadose rašoma, jog įvertinus tai, kad daugiabučių eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra viešasis interesas, savivaldybės veikla ir kontrolė turi būti aiški ir suprantama. * Seimo kontrolierius rekomendavo parlamento pirmininkei Irenai Degutienei atkreipti dėmesį į išvadas ir siūlymus ir kuo skubiau spręsti Bendrijų įstatymo tobulinimo klausimą. Įstatymo pataisos * Naujoje Bendrijų įstatymo redakcijoje numatyta šiek tiek palengvinti galimybes gyventojams priimti svarbius sprendimus. Jie savo nuomonę prieš visuotinį susirinkimą galės pareikšti raštu ir jame nedalyvauti. Be to, priimti kai kuriuos sprendimus pakaks mažiau balsų. * Vis dar svarstoma, kaip išspręsti bendrijų, kurios administruoja kelis ar keliolika namų, problemas. Blogiausia tai, kad nė vieno namo gyventojai negali priimti sprendimų nepriklausomai nuo kitų namų, nors jų būklė ir skirtinga. * Pasigirsta siūlymų apriboti bendrijų dydį iki vieno namo. Bendrijų įstatymo pataisose siūloma, kad sprendimus galėtų priimti ir vienos laiptinės ar korpuso gyventojai, jei tai aktualu tik jiems. * Tikėtina, jog priėmus Bendrijų įstatymo pataisas, santykiai tarp bendrijos vadovų, valdymo organų ir gyventojų bus aiškesni, konfliktai sprendžiami paprasčiau. * Nors nauja įstatymo redakcija Seimui buvo pateikta 2007-aisiais, specialiai sudaryta darbo grupė ją vis dar tobulina, tad parlamentarai įstatymą tikriausiai svarstys tik kitų metų pradžioje. |
|---|
Naujausi komentarai