Bedarbių pašalpos kiršina klaipėdiečius – į uostamiesčio Darbo biržą plūsta skundai, kuriuose kaimynai vieni kitus kaltina neteisėtai gaunamomis išmokomis.

Apskundė kirpėją

Klaipėdos darbo birža šiomis dienomis tyrė skundą, gautą iš Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos. Šiai paskambinęs anonimas pranešė, jog viena moteris yra registruota Darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą, tačiau esą nelegaliai dirba kirpėja.

„Patikrinome. Moters tokiu vardu ir pavarde mūsų sistemoje nėra, tad ji iš Darbo biržos tikrai negauna jokių išmokų“, – tikino Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis.

Tačiau tokie skundai, kai nurodoma, jog kai kurie žmonės neteisėtai gauna išmokas bedarbiams, nors patys oficialiai dirba, direktoriaus jau nebestebina.

„Kartą atėjo žmogus, prisistatė kažkokiu inspektoriumi, bet pavardės nepasakė, ir pranešė, kad viena moteris gauna bedarbio pašalpą, tačiau nelegaliai dirba net keliose įmonėse“, – prisiminė A.Adomaitis.

Keršijo buvęs vyras

Darbo biržos specialistai išsikvietė moterį pasiaiškinti, nes ji tikrai buvo registruota įstaigoje, tačiau dirbo pagal vieną iš Darbo biržos programų, kai pusę atlyginimo bedarbiui, kuris yra įdarbinamas, sumoka valstybė.

„Galiausiai paaiškėjo, kad tai moteriai, nuolat ją skųsdamas, kerštauja buvęs vyras. Ji net ėmė guostis, jog buvęs sutuoktinis ją terorizuoja kelerius metus“, – pasakojo Klaipėdos darbo biržos direktorius.

Jis prisiminė dar vieną skundą. Paskambinęs pilietis pranešė, jog nelegaliai iš Darbo biržos išmokas gauna jūreivis, kuris yra išplaukęs į jūrą.

„Tačiau toks skundas taip pat neturėjo pagrindo. Žmogus, kuris yra registruotas Darbo biržoje, turi pas mus ateiti kas mėnesį. Žmona to padaryti už jį negali. Todėl ir skundas, kad klaipėdietis jau kelis mėnesius išplaukęs į jūrą, bet gauna bedarbio pašalpą, yra laužtas iš piršto“, – apie tvarką, užkertančią kelią piktnaudžiauti išmokomis, pasakojo A.Adomaitis.

Kalčiausias – pavydas

Jis teigė, jog per pastaruosius metus nėra buvę nė vieno atvejo, kad skundas apie neteisėtai gaunamas bedarbio pašalpas būtų pasitvirtinęs.

„Visi skundikai yra anonimai. Jie ypač aktyvūs tampa per pilnatį. Manau, žmones veikia pavydas, kad kaimynas gauna bedarbio pašalpą, o jis – ne“, – suaktyvėjusių skundikų motyvus bandė įžvelgti A.Adomaitis.

Bedarbio pašalpa šiuo metu per mėnesį siekia nuo 350 iki 650 litų. Išmokos dydis priklauso nuo to, koks yra bedarbiu tapusio žmogaus darbo stažas ir buvęs uždarbis. Bedarbio pašalpa mokama nuo 6 iki 11 mėnesių, taip pat atsižvelgiant į stažą ir anksčiau turėtas pajamas bei žmogaus amžių.