Akivaizdu, kad šokyje amžius – ne rodiklis. Vos prieš mėnesį atšventęs savo šešioliktąjį gimtadienį Edgaras Kerpė pasaulio gatvės šokių čempionate Italijoje nušluostė nosį net ir patyrusiems šokėjams. Klaipėdietis tapo jauniausiu suaugusiųjų grupės pasaulio čempionu per visą hiphopo čempionatų istoriją. Rytoj jis išvyksta rungtis į Lenkiją, nes yra įsitikinęs – vakarykščiai čempionai – niekam nebeįdomūs.

Nesėkmė neišgąsdino

Šokiu Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivis E.Kerpė susižavėjo būdamas aštuonerių. Žiūrėdamas vaizdo klipus, kuriuose, jo žodžiais, profesionalai su savo kūnu išdarinėja neregėtus dalykus, panoro pats visko išmokti.

Ir iki šiol gatvės šokiai yra didžiausia jaunuolio aistra. "Pirmuosius ketverius metus treniravausi vienas, kad įgyčiau pagrindus, mokiausi išgirsti muziką. Gatvės šokiai apima daug stilių, tačiau aš koncentruojuosi į du – hiphopą ir popingą, kitaip tariant, Electric Boogie", – pasakojo pašnekovas.

Būdamas dvylikos jaunuolis nusprendė padalyvauti Lietuvoje vykusiame šokių čempionate. Tačiau teko nusivilti. "Iškritau po pirmojo turo. Turbūt per daug iš savęs tikėjausi", – pripažino Edgaras.

Po patirtos nesėkmės jis šokių nemetė. Priešingai – varžybos motyvavo, todėl nieko nelaukęs nusprendė savo jėgas išmėginti Klaipėdos šokių studijoje "Intrus". Edgaras buvo priimtas į pažengusių šokėjų grupę.

Klaipėdietis pradėjo dar intensyviau treniruotis, važinėti į konkursus užsienyje. Iki dabar jis negali pamiršti didelio įspūdžio, kurį paliko Slovėnijoje vykęs Europos gatvės šokių čempionatas. "Net žandikaulis atvipo gyvai išvydus pasaulinio lygio šokėjų pasirodymus. Išsikėliau sau tikslą – turiu to pasiekti", – tvirtai apsisprendė jis ir ketverius metus atkakliai siekė savo svajonės.

Rungiasi su suaugusiaisiais

Edgarui pagaliau pradėjo sektis. Būdamas keturiolikos vaikinas išvažiavo į Vokietijoje vykusį pasaulio čempionatą, kuriame sužibėjo. Jaunųjų šokėjų kategorijoje jis užėmė pirmą vietą. Penkiolikmetis Edgaras jau rungėsi su suaugusiais gatvės šokių profesionalais: "Žinojau, kad bus nelengva, todėl į treniruotes investavau dar daugiau pastangų ir laiko". Šiandien talentingo jaunuolio rankose 67 medaliai ir 26 taurės.

Klaipėdietis pasakojo šokiams atiduodantis beveik visą savo laiką. O likus keliems mėnesiams iki pasaulio čempionatų ant parketo lieja prakaitą kone kiekvieną laisvą nuo pamokų valandą. Artėjant atsakingam momentui jis neleidžia sau atsikvėpti net ir savaitgaliais.

"Prieš pasaulio čempionatus salėje tūnau beveik kiekvieną dieną po tris, keturias valandas. Solo – šokis po vieną – yra visiška improvizacija, tu nieko nežinai, kol išgirsti muziką. Tuomet viską darai taip, kaip jauti ir girdi", – samprotavo pašnekovas.

Ar prieš konkursą jis žino, pagal kokią muziką teks šokti? "Ne, čia ir yra visa esmė", – šypsojosi jaunasis talentas, – tiesiog bandau šokiu išreikšti girdimą melodiją, jos charakterį. Tuomet atsiskleidžia šokėjo gebėjimas jausti muziką ir ritmą. Stengiuosi visada atrasti kažką nauja ir atlikti savaip. Jei tik mėginsi atkartoti ir judėsi pagal tą pačią techniką, nesimėgausi šokiu. Apskritai kiekvienas šokėjas turi savitą stilių".

Solo rungties metu vyksta penki turai, kurių kiekvienam skiriama po tris, apie vieną minutę trunkančius išėjimus. Galiausiai finale lieka šeši šokėjai, kuriuos vertina teisėjai. Jie ir paskelbia pirmų vietų nugalėtojus.

Sulygino su A.Saboniu

Kai praėjusį mėnesį gimnazistui suėjo šešiolika, jis nusprendė savo jėgas išbandyti Italijoje vykusiame pasaulio gatvės šokių čempionate. Sėkmė lydėjo ir tąsyk.

Išgirdęs nugalėtojo pavardę šešiolikmetis negalėjo patikėti. Su suaugusiaisiais rungęsis klaipėdietis E.Kerpė mažiau nei prieš kelias savaites tapo pasaulio čempionu.

Renginio vedėjas serbas net sulygino lietuvio talentą su Arvydo Sabonio pasiekimais.

Šešiolikmečiui užlipus ant pakylos salėje suskambo Lietuvos himnas. Studijos "Intrus" vadovo Mindaugo Lekausko auklėtiniui tai trečias pasaulio čempionatas, kuriame jis pasidabina medaliu.

Jausmas, Edgaro teigimu, nepakartojamas. Anot jo, jaudulys – natūralus jausmas, kuris, įgyjant patirties, blėsta: "Anksčiau šokdamas labai jaudindavausi, dabar išgirdęs muziką tiesiog atsipalaiduoju, o kūnas ima judėti pats. Tiesiog mėgaujuosi man skirta minute".

Šokėjas pripažįsta, kad Lietuvoje šioje srityje – didelė konkurencija. Jam apmaudu, kad mūsų šalyje gatvės šokiai nėra laikomi profesionaliu sportu: "Tenka bendrauti su kitų šalių šokėjais. Jie pasakojo, kad, tarkime, Slovėnijoje gerai pasirodęs ir prizinę vietą pelnęs šokėjas gauna stipendiją studijoms. Tiesiog už nuopelnus šaliai. Mat šokis ten yra pripažintas sportu".

"Tenka kažką paaukoti"

Vaikinas, vedamas savo aistros, jau spėjo išnaršyti didžiąją dalį Europos. Tiesa, per čempionatus tenka praleisti pamokas, o kai kurie mokytojai nelinkę toleruoti Edgaro kelionių. "Juk už šokius niekas gerų pažymių nerašo", – sako jis. Todėl moksleiviui, norint pasivyti savo bendraklasius, tenka padirbėti papildomai".

"Dėl gero rezultato tenka kažką paaukoti. Draugus dažniausiai matau tik savaitgaliais. Iš mokyklos – į treniruotę, po kurios laukia namų darbai, turėdamas daugiau laisvo laiko skubu į netoli namų esantį stadioną. Bet svarbiausia, kad mane palaiko tėvai. Taip pat ir vadovas, kuris duoda gerų patarimų. Vienam užsidarius salėje kažko pasiekti būtų sunku. Gali užsisėdėti. Todėl ir važinėju į varžybas – kad įvertinčiau savo trūkumus", – atskleidė jis.

Jaunasis talentas jau kurpia ateities planus. Nors pastarieji dar abstraktūs, tačiau, kaip sakė dešimtokas Edgaras, neabejotinai susiję su šokiu.

"Bandau atrasti mane dominančią specialybę, susijusią su mano pomėgiu. Juk nuo traumų niekas neapsaugotas, todėl būtina įgyti išsilavinimą. Svarstau apie psichologiją. Skamba netikėtai, bet ji dera su šokiu. Pavyzdžiui, yra toks dalykas kaip šokio terapija", – aiškino pašnekovas.

Rytoj Edgaras dalyvaus Lenkijos šokių čempionate. Mat vaikinas įsitikinęs – varžybos yra geriausias būdas palaikyti fizinę formą.