Pasirodė ne visi

Pokalbio su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku prie stalo sėdo tik penki iš devynių Klaipėdoje išrinktų parlamentarų, atstovaujančių skirtingoms politinėms frakcijoms.

Kaip teigė tarybos ir mero sekretoriato atstovė, politikai Simonas Gentvilas ir Agnė Bilotaitė iš anksto atsiprašė ir pranešė, kad negalės dalyvauti susitikime, iš kitų dviejų – Irinos Rozovos ir Algimanto Kirkučio – atsako nesulaukta.

Pokalbį su seimūnais V.Grubliauskas pradėjo nuo miestą kamuojančių nemalonių kvapų.

Sekmadienį daugybė klaipėdiečių dalyvavo eitynėse prieš smarvę, taip išreikšdami norą gyventi oriai.

Protesto akcijoje šmėžavo ir žinomų politikų veidai.

Su smarve kovos Seime

Klaipėdos mero žodžiais, Seimo rudens sesijos pirmajame posėdyje, kuris planuojamas antradienį, parlamentarai bus supažindinti su Vyriausybės teikiamais projektais.

Į darbų programą įtrauktas ir penktadienį Klaipėdoje aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siūloma daugiau taršos identifikavimo ir problemos suvaldymo sprendimų.

V.Grubliauskas vylėsi, kad oro tarša Klaipėdoje taps prioritetiniu klausimu Seimo rudens sesijoje.

Juolab kad ši problema aktuali ne tik Klaipėdai, bet ir kitiems Lietuvos miestams.

Seimo narys "valstietis" Dainius Kepenis patikslino, kad minėtas įstatymo pataisų projektas, susijęs su oro tarša ir smarve, bus svarstomas jau šį ketvirtadienį (rugsėjo 12 d.)

Politikas ragino klaipėdiečius kolegas jį palaikyti.

Vargai dėl statuso

Pokalbio su seimūnais metu vėl paliestas Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas bei jo pripažinimas valstybei svarbiu projektu.

Pasak V.Grubliausko, siekiant pritraukti kuo daugiau finansavimo šaltinių (iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, privačių kultūros fondų), būtina aiški mūsų šalies pozicija.

Pasak Klaipėdos investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, maždaug prieš dešimtmetį liuteronų bendruomenė savo lėšomis buvo užsakiusi mažos apimties techninį projektą bažnyčios pastatymui.

Tačiau šis projektas taip ir neįgyvendintas.

Vėliau istorikų ir visuomenininkų iniciatyva Klaipėdos miesto taryba pritarė originalaus dydžio bažnyčios, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo nugriauta, atstatymui Turgaus gatvėje.

"Pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus, mes atlikome savo namų darbus. Parengėme išsamią galimybių studiją, įvertinome, kiek bažnyčios tūrio, ploto reikėtų pačiai religinei bendruomenei ir kiek – miesto kultūrinėms reikmėms: koncertams, parodoms ir panašiai. Šis objektas yra suprantamas labiau kaip miesto nei atskiros religinės bendruomenės, jis būtų įvairiai naudojamas", – dėstė R.Zulcas.

Papildydamas direktorių V.Grubliauskas sakė, kad naujoje bažnyčioje vyktų ne tik liturginės apeigos – ji taptų šiuolaikiška bendruomenės susitikimų vieta.

"Žinoma, melstis ten taip pat bus galima", – pajuokavo meras.

Žinoma, melstis ten taip pat bus galima.

Suskaičiuota, kad bažnyčiai pastatyti reikėtų apie 16 mln. eurų, antruoju etapu arba atskiru projektu būtų įrengiamas jos vidus.

Reikšmingos finansinės paramos tikimasi iš užsienio partnerių.

Dėmesys Klaipėdos prijungimui

Anot R.Zulco, žinomas architektas Aurimas Širvys parengė priešprojektinius pasiūlymus, visa medžiaga pateikta Kultūros paveldo departamentui ir Vyriausybei.

Tačiau uostamiesčio valdininkų buvo paprašyta dar kartą įvertinti vaidmenų pasidalijimą – ką konkrečiai daro Klaipėdos savivaldybė, o ką – pati liuteronų bendruomenė.

Šiemet įvardijus visus susitarimus belieka laukti pritarimo dėl statuso suteikimo.

"Visas geležines kurpes nunešiojome ir dabar laukiame vienintelio sprendimo – pripažinimo", – teigė R.Zulcas.

V.Grubliauskas prašė politikų pastiprinimo, kad Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektas pagaliau atsidurtų valstybei svarbių projektų sąraše.

Seimo nariams meras taip pat pristatė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo idėją.

Siekiant atkreipti dėmesį į šią svarbią datą, Vyriausybei bus siūloma 2023-iuosius šalyje paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metais, sudarant renginių programą bei skiriant finansavimą.