Dar neseniai klaipėdietė Margarita Serych nebūtų patikėjusi, kad šią tolimą ir egzotišką salą vadins savo namais. Moteris juokavo, jog prieš ketverius metus pirmąkart apsilankiusi Balyje ėmė sukti galvą, kokį būtų galima surasti pretekstą čia pasilikti kuo ilgiau. Šiandien į savo rojaus kampelį klaipėdietė sparnus pakelia kiekvieną rudenį.

Godžiai skaitydavo žinias

Balio salą Margarita įsimylėjo, ko gero, gerokai anksčiau, nei pati į ją nuvyko.

Moterį įkvėpė bičiulių, kurie prieš kelerius metus maždaug pusmetį keliavo po Aziją, įspūdžiai. Bemaž porą mėnesių jie praleido ir Balio saloje.

"Kiekvieną rytą tarsi kokį laikraštį perskaitydavau jų blogą, peržiūrėdavau nuotraukas – tai man tapo neatsiejamu kasdieniu ritualu. Ir ypač man įstrigo draugų įspūdžiai apie Balio salą. Kadangi tuo metu auginau vaikelį ir nedirbau, nusprendžiau, kad žiemą galėčiau pagyventi kažkur kitur. O kodėl gi ne Balyje?" – su šypsena prisiminė pašnekovė.

Dar vasarą Margarita susiplanavo tolimą žiemos kelionę, įsigijo lėktuvo bilietus ir išsinuomojo vilą, kurioje buvo apsistoję jos bičiuliai.

"Nuskridome ir nebenorėjome išskristi. Vyras ilgai neužsibuvo, nes jo laukė darbai, o mes su vaiku pasilikome. Ne kartą teko girdėti, kad daug keliaujantys žmonės neretai "pastringa" ties viena vieta, teigdami, kad joje jaučia kažkokią ypatingą energiją, tarsi tai būtų jų namai. Prisipažinsiu, tuo metu galvodavau – kokie namai, juk visa žemė yra mūsų namai, pasaulis toks didelis, jame tiek daug nuostabių ir nematytų vietų, į kurias smagu nukeliauti. Ir štai tas pats nutiko ir man", – juokėsi pašnekovė.

Gimė verslo idėja

Moteris pasakojo, kad pirmą kartą Balyje praleido tris mėnesius, tačiau kasmet viešnagės vis ilgėjo.

Šį spalį naujai kelionei besiruošianti klaipėdietė saloje ketina praleisti jau apie pusmetį.

"Tik nuvykus į Balį pirma toptelėjusi mintis buvo – ką tokio sugalvojus, kad galėčiau čia pasilikti kuo ilgiau ir vis sugrįžti", – šypsojosi pašnekovė.

Įkvėpta salos grožio ir sužavėta vietos auksarankių meistrystės, tarptautinio verslo ir teisės studijas baigusi moteris nusprendė imtis nuosavo verslo – ji Lietuvoje atidarė interjero ir baldų saloną, į kurį keliauja Balio saloje gimę įvairūs dirbiniai.

"Kaip pajuokaujame su drauge, jei būtų galima išmatuoti, kiek viename centimetre yra grožio, matyt, Balis būtų numeris 1 pasaulyje. Ir tai pasakytina ne tik apie gamtą. Iš esmės čia visur supa grožis, žmonės labai daug dėmesio skiria estetikai. Nuostabūs rankų darbo baldai, aksesuarai, interjero detalės. Balio sala turtinga įvairių išteklių – tai ir medis, ir varis, ir akmuo, o gilias tradicijas turinčių nagingų meistrų kūrybiškumas tiesiog įaugęs į kraują. Turbūt nemažai įkvėpimo teikia ne tik puiki medžiaga kūrybai, bet ir nuostabus oras, saulė, gamta", – svarstė pašnekovė.

Susibūrė tarptautinė šeima

Šiuo metu moteris turi nemažai darbo, ieškodama vis naujų tiekėjų, darbų, derindama užsakymus.

Tačiau pirmus metus klaipėdietei knietėjo kuo geriau pažinti pačią salą, tad Margarita daug keliavo bei mėgavosi naujų potyrių džiaugsmu.

Per tą laiką atsirado ir nemažas būrys naujų draugų, kuriuos moteris vadina Balio šeima.

"Su jais iki šiol labai artimai bendraujame ir drauge praleidžiame nemažai laiko. Tai ir italai, ir prancūzai, ir rusai, ir kitų tautybių žmonės, daugiausia – šeimos su mažamečiais vaikais. Apskritai Balyje yra nemažai europiečių, čia nuolatos gyvenančių po 10, 20 ar daugiau metų", – pasakojo klaipėdietė.

Moterį svečiame krašte itin žavi tai, kad vietiniai be galo myli vaikus.

"Kur benueisi, visada pasidžiaugs tavo mažyliu, pažais su juo, pamyluos, žinoma, iš pradžių visada atsiklausę leidimo. Įdomu ir tai, kad Balyje yra labai gera vaikų priežiūros sistema, kas apskritai Azijoje reta, – saloje nesudėtinga susirasti auklę ir jos yra labai profesionalios. Pavyzdžiui, pas mus dirbo auklė, kuri iki tol trejus metus su viena šveicarų šeima gyveno Brazilijoje, Afrikoje ir Šveicarijoje. Ši moteris prieš įsidarbindama pas mus pateikė įspūdingą rekomendacinį laišką", – šypsojosi Margarita.

Pirma – dievai, po to – darbai

Pašnekovė prisipažino, kad jai itin didelį įspūdį paliko ir gilūs baliečių religiniai jausmai.

"Teko nemažai keliauti, ir musulmonų kraštai būdavo iš tų, į kuriuos labai nesiverždavau. Nors pati Indonezija musulmoniška šalis, Balyje išpažįstamas induizmas. Mane sužavėjo tai, kokie jie atsidavę savo tikėjimui, kiek tam skiria laiko, dėmesio ir energijos, kokios nuoširdžios jų apeigos ir ceremonijos. Turbūt visame pasaulyje nerasime tokios vietinių gyventojų tradicijos, dėl kurios neveiktų net oro uostas. Balyje tai yra maždaug kas 200 dienų minima vadinamoji tylos diena, kai baliečiai nei valgo, nei eina iš namų, o savo laiką skiria meditacijoms. Tą dieną iš viešbučio kambario neleidžiama išeiti ir turistams", – pasakojo klaipėdietė.

Anot Margaritos, kiekvienuose namuose įrengti ir simboliniai altorėliai, kuriuose kasryt padedama auka ir uždegamas smilkalas.

"Stebiuosi ir žaviuosi tuo, ką jie daro kiekvieną mielą dieną. Tai jų gyvenimui suteikia harmonijos ir ramybės. Jie niekada dėl darbų nemes savo dievo, nors ir kaip tai keistai atrodytų svetimšaliui. Čia žmonės išlaikė labai gilias tradicijas ir išliko ištikimi savo religijai, nepaisant milžiniškų turizmo srautų ir globalizacijos", – patyrė Margarita.
Anot pašnekovės, vietiniai gyventojai nevartoja alkoholio, o už narkotines medžiagas čia gresia mirties bausmė.

"Tiesiog jauti, kad žmonės yra švarūs, harmoningi, ir gyventi čia – labai saugu. Tarp turistų, žinoma, visko būna", – šyptelėjo Margarita.

Teks mokėti už emociją

Pašnekovė pripažino, kad ypatingą Balio aurą jaučią toli gražu ne visi svetimšaliai.

"Yra nemažai ir tokių, kurie atvyksta į Balį ir išvažiuoja iš jo nesupratę, kuo čia labai žavėtis ir džiaugtis, piktinasi netvarka ir šiukšlėmis. Taip, šioje saloje yra kontrastų, vietiniai gyventojai turi didžiulę problemą dėl šiukšlių, nes jas veža kažkur į džiungles, miškus, o kai užeina liūtys, visa tai išplaunama į vandenyną ir susidaro įspūdis, kad viskas šiukšlina Tačiau anksti rytais bėgiojant paplūdimyje ne kartą teko matyti šiukšles renkančius traktoriukus. Tad tikrai negalima sakyti, kad vietos gyventojai nesitvarko", – kalbėjo moteris.

Margaritos teigimu, ji neretai sulaukia klausimų, kiek kainuoja pragyvenimas Balyje.

"Atsakymas paprastas – viskas priklauso nuo žmogaus įpročių ir poreikių. Pavyzdžiui, galima pavalgyti ir už 2, ir už 5, 10 ar 100 dolerių. Kartais tarp to 10 ir 100 dolerių nepajusi didelio skirtumo, kalbant apie paties maisto kokybę, tačiau teks mokėti už jo pateikimą, aptarnavimą, aplinką – tai yra emociją. Vėlgi galima apsigyventi prabangiame viešbutyje ar rinktis ekonominės klasės apgyvendinimą", – patirtimi dalijosi klaipėdietė.

Margarita neabejoja, kad Balyje veiklos atrastų bet kokio skonio ir pomėgių žmonės.

"Norintieji pasyvaus poilsio gali rinktis puikius paplūdimius, mėgstantieji aktyvų laisvalaikį gali rinktis banglentes, jėgos aitvarus, kopti į kalnus, nardyti. Saloje veikia labai aukšto lygio klubai, kuriuose pasirodo garsiausi didžėjai, rengiami gyvos muzikos koncertai. Arba galima tiesiog keliauti po salą motoroleriu – jo nuoma mėnesiui kainuos vos 50 dolerių", – vardijo pašnekovė.

Jaučia stiprią minties galią

Šią transporto priemonę pamėgusi klaipėdietė teigė, kad ji itin ekonomiška ir patogi, juo labiau įvertinant chaotišką bei daugeliui europiečių neįprastą dešinės pusės eismą.
Margarita tikino, jog kad ir kiek laiko būtų praleidusi saloje, akys nepripranta prie išskirtinio jos peizažo, fantastiško grožio saulėlydžių, kuriuos stebėti vietiniams gyventojams tapo būtinu dienos pabaigos ritualu.

Anot pašnekovės, ji nepaliauja fiksuoti ir vis naujai atrandamų paplūdimių, ryžių laukų ar kaimelių vaizdų.

Margarita prisipažino, kad šioje saloje jai teko pajusti ir tokių potyrių, kurie daugeliui turbūt atrodytų keisti ar neįtikėtini.

"Čia tvyro ypatinga energetika – iš pradžių man tai atrodė kaip stebuklas, nesupratau, kas vyksta. Kalbu apie labai stiprią sinchronizaciją, minties galią – kažką pagalvoji, ir tai nutinka. Pavyzdžiui, tik prisimeni kokį nors žmogų – jis tau jau ir skambina, arba kažko ieškai ir randi. Viskas vyksta kažkaip paprastai ir organiškai. Tai tampa kasdienybe, tad ilgainiui pradedi nebereaguoti", – šyptelėjo pašnekovė.

Margarita taip pat pripažino, kad gyvendama Balyje į visa, kas vyksta, išmoko žiūrėti paprasčiau, ramiau.

"Net ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip nesėkmė, tiesiog imi vertinti kaip neišvengiamą dalyką, galbūt – kaip ženklą, įspėjimą", – teigė moteris.