Pažadėjo tęsti darbus

„Kaip jaunimo atstovai priėmėm šį sąjūdžio pirmeivių testamentą. Stengsimės jį įgyvendinti. Bet svarbiausia, kad būtų jėga, tuomet galėsime jį įgyvendinti dar geriau, nei jis buvo įgyvendintas nuo 1988-ųjų“, – kalbėjo vienas iš Sąjudžio testamento peremėjų Benas Volodzka.

Tačiau jaunimo ketvirtadienio popietę tarp istoriją primenančių stendų buvo gerokai mažiau, nei pačių Sąjūdžio atstovų. Tad testamento perėmėjų laukai nelengva užduotis.

„Reikia, kad kažkaip sugrąžinti jaunimui tas Sąjūdžio idėjas, kurias jūs iškovojote. Reikai daug padirbėti, kad jaunimas šias idėjas priimtų kaip savas“, – kalbėjo kitas testamento peremėjas, Vilties miesto atstovas Antanas Kadžiulis.

Testamentą jaunimui perdavė Klaipėdos Sąjūdžio aktyvistas, visuomenininkas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis.

„Savo tikslą – nepriklausomybę pasiekėme. Bet situacijos nesuvaldėme. Sąjūdžio idėjos programa buvo paslėpta giliai stalčiuje. Per 33 metus visos partijos mūsų programą ir siekius užkasė giliai po žeme. Joms rūpėjo tik kuo daugiau prisiplėšti“, – kalbėjo D.Varkalis.

Džiaugėsi laisve

Renginio dalyviai atkreipė dėmesį, kad padėtis šalyje nėra tokia bloga, kaip dažnai sakoma.

„Nepaprastai džiaugiuosi mūsų tėvyne Lietuva už visus pokyčius. Tai yra neįtikėtini dalykai. Galime save palyginti su Baltarusija ir Ukraina. Jie nedarė to, ką darėme mes“, – kalbėjo Asociacijos Žalia banga pirmininkė Klaipėdos jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narė Dalia Žukienė.

Ji prisiminė, kad Sąjūdis prasidėjo kaip ekologinis judėjimas. Jos nuomone šiandien aplinkosaugai skiriama per mažai dėmesio.

„Aš sergu ekloginiu nerimu. 1990-ais metais įeidavome į visas įmones – „Sirijų“, „Baltijos laivų statyklą“. Lipdavom naktį per tvorą. O dabar savivaldybė skundžiasi, kad nežino, kas dedasi „Grigeo“ Klaipėda“ įmonėje“, – piktinosi D.Žukienė.

Mato problemų

Renginyje dalyvavusi architektė Laima Šliogerienė atkreipė dėmesį į pamirštą Klaipėdos senamiestį.

„Visi buvom drąsūs ir vieningi. Kažkaip ir tie tikslai buvo suvieniję daugumą. O dabar mane labiausiai skaudina apverktina senamiesčio būklė. Per trisdešimt metų jis beveik netvarkomas. Jei tvarkomas – neatisžvelgiama į reikalavimus. Nugriauti vieni vertingesnių Klaipėdos pastatų“, – kalbėjo architektė.

Buvęs pirmasis miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas mano, kad šiandien iniciatyvą reikėtų perleisti jaunimui.

„Man skambina, sako, kodėl šeimos marše nedalyvauju. Sakau žmogui gyvenime užtenka vienos revoliucijos. Dvi yra per daug. Vieną padarėme, bet matyt kažkas ne taip buvo, kad reikia antrą daryti. Tegu ją daro jauni žmonės. Galbūt tai, kas dabar vyksta jiems patinka. Tegu taip ir būna“, – kalbėjo V.Čepas.

Pasak jo šalies valdžia ne visada skuba spręsti svarbiausias problemas.

„Man patiko, kaip Raimondas Praleika sakydavo – mes visi ėjom su vėliavom, bet iš paskos ėjo su šaukštais. Jie šiandien gyvena žymiai geriau nei mes. Bet nepriklausomybė, laisvė – didelis dalykas. Gyvendami sovietinėje sistemoje, bijojome prasižioti. Dabar galime pasakyti, ką norime. Tik blogiausia, kad niekas mūsų negirdi. Svarbu, kad būtų ne tik kalbėtojų, bet ir klausytojų“, – teigė politikas Algirdas Grublys.