Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus patarėja Jurgita Drizgaitė patvirtino, kad Aplinkos ministerija kol kas neplanuoja miestuose kompensuoti šiferio utilizavimo išlaidų, parama tam skiriama tik kaimiškoms vietovėms.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad už pavojingų statybinių atliekų sutvarkymą atsakingas pats jų turėtojas.

Gyventojai, keisdami stogo dangą, vamzdynus ar šiltinimo medžiagas, patys turėtų nuvežti jas atliekų tvarkytojui ir sumokėti už jų sutvarkymą.

„Prieš dvejus metus Aplinkos ministerija buvo skyrusi miestui dotacijas asbestui surinkti. Registravosi gyventojai, kurie nusprendė pakeisti stogų dangą. Jiems kompensuotas šiferio utilizavimas. Tada tam išleista apie 7 tūkst. eurų“, – teigė R.Jievaitienė.

J.Drizgaitės duomenimis, Klaipėdoje yra 430 pastatų, kurių stogus dengia šiferis.

Uostamiestyje iš viso deklaruota 531 t asbesto, ne tik stogų danga, bet ir vamzdynų, taip pat pastatų izoliacijos.

Tačiau didžiąją dalį sudaro būtent stogo danga. Pavyzdžiui, 500 kv. m ploto stogą dengia 5,5 t šiferio.

Kol šiferis dengia stogą, jis nėra pavojingas. Tiesa, atmosferos poveikis turi įtakos dangai irti, tada dalis asbesto patenka į aplinką.

Didžiausias pavojus, kai jis netinkamai tvarkomas ar iš viso nelegaliai užkasamas kur nors gamtoje.

Kaip paaiškėjo šią savaitę, nuo vilniečių stogų nuimta ir sveikatai pavojinga danga buvo užkasta sostinės pakraštyje.

Ją maždaug 6 m gylyje aptiko industrinį parką plėtojanti bendrovė.

Buvo užkasta 10 tūkst. t asbesto atliekų, kurias sutvarkyti kainuos apie 2 mln. eurų. Žala aplinkai siekia apie 30 mln. eurų.

Aplinkos apsaugos departamento atstovė teigė, kad tokių drastiškų ir pavojingų statybinių atliekų atsikratymo atvejų kaip Vilniuje Klaipėdoje ar jos apylinkėse nėra buvę.