Per savaitę viskas pasikeitė

Klaipėdos miesto baltarusių bendrijos "Krynica" pirmininkas ir Baltarusijos garbės konsulas uostamiestyje Nikolajus Logvinas praėjusios savaitės pradžioje dar labai atsargiai kalbėjo apie įvykius Baltarusijoje.

Tuomet prieš beginklius protestuotojus, kurie reikalavo skaidrių prezidento rinkimų, buvo panaudota brutali jėga.

Esą natūralu, kad pralaimėjusieji rinkimus buvo nepatenkinti, todėl prasidėjo protesto akcijos.

Tada N. Logvinas kalbėjo, kad protestuotojai "dieną dvi patriukšmaus, ir viskas nusiramins".

Pasiteiravus, ką bent jau morališkai šiuose rinkimuose rėmė pats Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje, atsakyti į šį klausimą tuomet nepanoro.

Tačiau jau vakar N. Logvino pozicija, regis, buvo kitokia.

Po pasaulį šokiravusių vaizdų iš Baltarusijos "užsiimti tik kultūriniais reikalais", ką lig šiol darė tautinės bendrijos Klaipėdoje, jau būtų buvę nemoralu.

Bendra malda už taiką

N.Logvinas sunkiai dėliojo žodžius, buvo jaučiama, kad jam labai skaudu dėl to, kas vyksta Baltarusijoje.

Jo teigimu, iš gaunamos informacijos matyti, kad milicija ir OMON pareigūnai naudojo perteklinę jėgą prieš piliečius, o to neturėtų būti.

"Pirmiausia esu sutrikęs ir labai užjaučiu Baltarusijos žmones, kuriems visa tai teko patirti, kurie nukentėjo nuo to smurto. Mano paties vaikai studijavo Baltarusijoje, tačiau po universiteto baigimo išvyko dirbti į Europą. Ir jie dabar gauna žinių iš pirmų lūpų, kas vyksta Baltarusijoje, iš savo draugų, kurie ten liko", – kalbėjo N. Logvinas.

Klaipėdos baltarusių vardu kartu su visos Lietuvos baltarusių organizacija, anot N. Logvino, šiuo metu yra rengiamas viešas pareiškimas dėl smurtinių įvykių.

"Sekmadienį Vilniuje dalyvavome bendrose mišiose, kad liautųsi smurtas Baltarusijoje. Tam gavome visos Baltarusijos pravoslavų metropolito leidimą ir palaiminimą. Pakvietėme tris pravoslavų dvasininkus, kurie ir laikė mišias. Jos vyko lietuvių, rusų, baltarusių kalbomis. Be to, buvome išsiuntę kvietimus visiems, kurie mus užjaučia ir nori pasimelsti kartu. Atsiliepė Lietuvos musulmonų muftijus, jis delegavo savo pagalbininką, kuris perskaitė musulmonišką maldą už taiką Baltarusijoje", – pasakojo N. Logvinas.

A. Lukašenka turi trauktis

Po ypač žiaurių ir brutalių pastarosios savaitės jėgos struktūrų išpuolių prieš taikius Baltarusijos žmones, N. Logvino manymu, prezidentas A.Lukašenka privalo pasitraukti iš posto.

"Vienareikšmiškai A. Lukašenka privalo trauktis. Koks valdžios perdavimo mechanizmas, dar neaišku. Manyčiau, prieinamiausias būtų vadinamasis apvalus stalas, valdžia atsistatydintų ir perduotų įgaliojimus pilietinės visuomenės atstovams. Reikėtų ir naujų prezidento rinkimų, žinoma, pakeičiant rinkimų komisijas naujomis. Tai turbūt užims ne vieną dieną, bet tie dalykai neišvengiami. Nors žmonės dar labai įsitempę ir laukia blogiausio. Belieka melstis, kad Dievas apšviestų dabartinę valdžią daugiau nesmurtauti", – dėstė Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje.

Tokia yra N. Logvino pozicija. Ar taip galvoja ir kiti uostamiestyje gyvenantys jo tautiečiai, dar neaišku.

Palaikymas: Klaipėdos valdžia pasirengusi parūpinti transportą uostamiesčio gyventojams, kurie rugpjūčio 23 d. ketina vykti į Baltarusijos žmonių palaikymo akciją – susikibti rankomis nuo Vilniaus iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos. / Scanpix nuotr.

Pagal 2011 m. surašymo duomenis, Klaipėdoje gyveno 2 750 (1,7 proc.) baltarusių.

Tačiau pastaruoju metu nemažai žmonių atvyko iš Baltarusijos čia dirbti, kai kurie su vietiniais sukūrė šeimas.

Oficialiai Lietuvoje turi teisę gyventi per 21 tūkst. Baltarusijos piliečių.

Požiūrį formuoja televizija

Panaši patirtis, kurią dabar išgyvena baltarusiai, ukrainiečiams – netolima praeitis. Klaipėdoje taip pat jų gyvena nemažai.

O žmonių požiūris į įvykius istorinėje tėvynėje labai priklauso nuo to, iš kur jie semiasi informaciją.

Tautinių mažumų atstovai, žiūrintys valstybinius Rusijos TV kanalus, jokių jėgos struktūrų smurto protrūkių prieš taikius demonstrantus pastarosiomis dienomis Baltarusijoje nematė.

"Įtariu, kad Klaipėdoje gyvenančių nelietuvių nuomonė labai skiriasi dėl to, kas vyksta Baltarusijoje. Viskas priklauso nuo to, iš kur jie gauna informacijos. Tie, kurie skaito lietuvišką spaudą, žiūri lietuvišką TV ar internetą, labai jaudinasi dėl baltarusių tautos. Tie, kurie žiūri valstybines Rusijos TV programas, žinoma, mano, kad A. Lukašenka yra teisus", – įsitikinusi Klaipėdoje gyvenanti ukrainietė Olesia.

Ėmė skleisti visišką absurdą

Rusijos televizijoje aktyviai eskaluojamas visiškas absurdas – Žečpospolitos – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atgimimo klausimas. Neva Lietuva ir Lenkija jau pasirašė sutartį, pagal kurią bus atkuriama ATR.

Apie tai specialioje valandinėje laidoje per kanalą "Rossija 24" rimtu veidu kalbėjo asmuo, pristatytas Valstybinio Maskvos M.Lomonosovo vardo universiteto atstovu.

Esą Žečpospolitos atgaivinimas inspiravo nūdienos įvykius Baltarusijoje, kurios dalį irgi siekiama prisijungti prie buvusios ATR, tai yra prie dabartinės Lietuvos ir Lenkijos.

Paskatinti tokias legendas nedraugiškoje viešojoje erdvėje galbūt galėjo vadinamojo Liublino trikampio (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos) užsienio reikalų ministrų pareiškimas dėl padėties po prezidento rinkimų Baltarusijoje.

Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje Liublino trikampio samprata buvo transformuota į ketinimus atkurti ATR, o šis naratyvas, nors ir visiškai absurdiškas, tapo patogus propagandiniame kare.

Dalyvaus solidarumo akcijose

Nepaisant to, panašu, Klaipėdos baltarusių nuomonė dėl įvykių Minske ir kituose kaimyninės šalies miestuose per pastarąją savaitę pamažu keičiasi.

Vytautas Grubliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Mums svarbu žinoti ir vietinių baltarusių nuomonę, kokį jie mato šios situacijos scenarijų ir kokį mato savo pačių vaidmenį šioje išskirtinėje Baltarusijos tautai ir valstybei situacijoje. Kol kas pasigendu aiškesnio vietos baltarusių bendruomenės balso ir pozicijos šiuo klausimu. Pabudo baltarusių tauta, ir tai negali palikti abejingų jų tautiečių užsienyje, taip pat ir Lietuvoje. Tai yra labai svarbus faktorius, kuris lašas po lašo gali ir pasiekti demokratijos pergalę ir išėjimą iš to 30 metų trukusio slogaus sapno", – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Vakar paaiškėjo, kad Klaipėdos baltarusių bendruomenėje vyksta apklausa.

Aiškinamasi, kas ketina važiuoti į artėjantį sekmadienį, rugpjūčio 23-iąją, vyksiančią Baltarusijos piliečių palaikymo akciją – susikibimą rankomis nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Panašu, kad tikrai bus klaipėdiečių, norinčių joje dalyvauti. Todėl miesto meras pažadėjo, kad ieškos galimybių juos aprūpinti transportu.

"Bandysime ir mes miestui suteikti baltarusiškų akcentų, gal ant tiltų iškabinsime baltarusiškas vėliavas, apšviesime Baltarusijos vėliavos spalvomis miesto rotušę. Solidarumo ženklų su baltarusių tauta mieste reikia ir jų bus", – tikino V. Grubliauskas.

Skambutis į Mogiliavą

Klaipėdos meras atkreipė dėmesį, kad jau paruoštas raštas Klaipėdos miesto-partnerio Mogiliavo miesto tarybai ir jos pirmininkui.

Tuo Klaipėda siekia parodyti solidarumą su Mogiliavu, kuriame pastarąją savaitę irgi vyko gausūs mitingai.

Nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida pranešė, kad tame mieste rugpjūčio 9–10 d. buvo išvaikyti taikūs piliečių susirinkimai, daug žmonių sulaikyta.

Svarbu žinoti ir vietinių baltarusių nuomonę, kokį jie mato šios situacijos scenarijų ir kokį mato savo pačių vaidmenį šioje išskirtinėje Baltarusijos tautai ir valstybei situacijoje.

Vakar V. Grubliauskas telefonu kalbėjosi su Mogiliavo miesto tarybos pirmininku Gurinu Maksimu Nikolajevu.

Pokalbis, mero teigimu, buvo draugiškas ir nuoširdus.

V. Grubliauskas išsakė poziciją, jog didžiausias turtas – žmonės ir reikėtų daryti viską, kad jie būtų išgirsti.

"Prašiau, jog būtų padaryta viskas, kad išvengtų jėgos panaudojimo ir įtampos eskalavimo. Jis pripažino, kad Mogiliave buvo bruzdėjimų ir neramumų, bet, jo žodžiais tariant, jie tiki sveiko proto pergale, tik nežinau, ar mes visi vienodai suvokiame sveiką protą", – teigė V. Grubliauskas.

Mogiliavo miestas yra Klaipėdos miestas-partneris. Sutartis tarp savivaldybių pasirašyta 1997 m. gegužės 8 d.