Ir vėl pabrango

Apie naujo pakeliamo tilto per Dangę atsiradimą Klaipėdos valdininkai prabilo dar 2014-aisiais.

Tačiau projektą sustabdė ne tik poveikio aplinkai vertinimo procedūra, bet ir kai kurie Bangų gatvės 11-ojo namo gyventojai, taikiai nesutikę savo nuosavybės atiduoti visuomenės poreikiams.

Nesuspėjus į planuotus terminus, galiausiai buvo atsisakyta europinių pinigų, paprasčiausiai bijant juos prarasti.

Savivaldybės atstovams teko atsiimti jau pateiktą paraiška ES finansavimui gauti.

Visa su tilto statyba ir prieigų sutvarkymu susijusi informacija pirmadienį pateikta Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, 2015-aisiais buvo pasirašyta projektavimo sutartis, pagal kurią bendrovė „Kelprojektas“ įsipareigojo už beveik 860 tūkst. eurų parengti techninį projektą.

Tačiau jau projektuojant susidurta su problemomis – atlikti geologiniai tyrimai parodė, kad gruntai projektuojamoje teritorijoje yra prastesni nei buvo galima manyti prieš projektavimo darbų pradžią.

„Dėl to kreiptasi į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kad padėtų išspręsti konstrukcinius klausimus. Projektuojant išaiškėjo, kad dėl pamatų atramų tvirtinimo gali smarkiai kilti statybos darbų kaina. Pateikta išvada, kad reikėtų daryti gręžtinius polius ir stiprinti konstrukciją. Taip pat iškilo kita problema – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius ir Visuomenės sveikatos centras paprašė, kad būtų atliktas poveikio aplinkai tyrimas“, – sunkumus vardijo R.Zulcas.

Bylinėjosi teisme

Galiausiai projektuotojai parengė poveikio aplinkai programą, kurią patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra.

Pasak R.Zulco, šiuo metu atliekama poveikio aplinkai ataskaita. Jos rengimas vyks apie pusmetį, viešinimas ir derinimas užtruks dar kelis mėnesius.

Taigi, Bastionų tiltas vis dar yra techninio projekto rengimo stadijoje.

Kita dilema, su kuria susidūrė projekto rengėjai – privati nuosavybė. Pagal planus, statant Bastionų tiltą, reikės nugriauti pastatą Bangų g. 11. Jį, remiantis įstatymais, miestas gali paimti visuomenės poreikiams, už tai teisingai atlyginus nuostolius turto turėtojams.

Šiame name būstai priklausė trims savininkams. Vienas pasirašė sutartį su savivaldybe dėl turto perleidimo ir gavo pinigus, kitiems dviem miesto siūlomos sąlygos netiko.

„Su vieno buto savininku pavyko susitarti po patalpos vertinimo, dėl kitų trijų patalpų su jų savininkais teko pusantrų metų bylinėtis teisme. Šių metų rugsėjo pabaigoje sumokėjome kompensaciją ir taikos sutartimi pabaigėme procedūrą. Nuo pradinio vertinimo skirtumas išaugo apie 50 tūkst. eurų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Turto vertintojai Bangų g. 11 esančių patalpų turėtojams pasiūlė beveik 230 tūkst. eurų už butą, tačiau žmonėms buvo priteista daugiau nei 280 tūkst. eurų.

Liepos pabaigoje miesto taryba pritarė taikos sutarčiai.

Namo paėmimo procedūra visuomenės poreikiams baigta, tačiau ore pakibo Gluosnių g. 6 žemės sklypo dalis, įvertinta 2,4 tūkst. eurų. Jos taip pat prireikė, norint statyti tiltą.

 Ar tikrai reikia 15–18 mln. eurų mesti ne į patį svarbiausią tiltą?

„Reikia paimti labai nedaug, 2,6 aro, tačiau vieni žemės sklypo nuomininkai kelia savo kainą. Dėl tokios nedidelės dalies nesinori eiti į teismą, todėl iš naujo atliekamas vertinimas“, – patikslino R.Gružienė.

Projektas būtų vykdomas dviem etapais: pirmuoju numatomas Bastionų gatvės tiesimas nuo Danės g. iki Dangės upės ir nuo Dangės iki Gluosnių g., antruoju etapu – nuo Gluosnių g. iki Bangų g.

Preliminari projekto sąmata – apie 15–18 mln. eurų. Lėšų būtų ieškom naujame ES finansavimo laikotarpyje.

Tiltas į niekur?

Vis dėlto kai kurių politikų teigimu, tai – „tiltas į niekur“.

„Mano nuomone, galbūt kada nors, tolimoje perspektyvoje, Bastionų tiltas būtų reikalingas. Bet šiandien miestas dūsta. Ir šiandien pirmos eilės tiltai yra Baltijos, Statybininkų pr., jiems mes neturime pinigų. Ar tikrai reikia 15–18 mln. eurų mesti ne į patį svarbiausią tiltą?“ – klausė komiteto narys Vidmantas Dambrauskas.

Priminta, kad Bangų g. 11 esantis pastatas jau priklauso miestui, todėl savivaldybė šiuo metu moka patalpų eksploatacijos išlaidas.

Jei pastatas nebus griaunamas, tai kokia prasmė buvo pirkti patalpas?

„Situacija su Bastionų tiltu turbūt netenkina nieko. Tikrai nemažai lėšų yra investuota į projektus, buvo numatytas europinis finansavimas. Ir dabar mes, galima sakyti, esame ant ledo. Taigi, kolega kelia gerą klausimą, kas bus po to? Procedūrą reikia užbaigti, tačiau kitas klausimas: statyti tiltą tokį, kokį suprojektavo ar grįžti atgal ir galvoti, kokio tilto reikia?“, – svarstė komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Vieningai sutarta, kad pradėtą projektą reikia pabaigti, tačiau su realiomis statybomis esą skubėti būtų neprotinga.

Planuojamo Bastionų tilto ilgis turėtų būti 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis bus 4,91 m virš jūros lygio. Planuojama Bastionų gatvė po tilto atsiradimo būtų praplatinta iki keturių eismo juostų su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje. Buvo paskaičiuota, kad per parą Bastionų gatve važiuotų apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500–1,5 tūkst. autobusų.