Klaipėdos centrinio stadiono veją nuniokoję jos prižiūrėtojai akiplėšiškai meluodami bando išsisukti nuo atsakomybės. Tačiau miesto valdžia užsispyrė ir per teismus bandys iš aikštę suniokojusių darbininkų prisiteisti padarytus nuostolius, kurie gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų.

Tragedija ir gėda

Klaipėda kelerius pastaruosius metus didžiavosi, jog centriniame stadione įrengta futbolo aukštės veja yra viena geriausių Lietuvoje. Tačiau užvakar vakare į Klaipėdos „Atlanto“ ir Gargždų „Bangos“ varžybas susirinkę sirgaliai nustėro – aikštė buvo panaši į ganyklą.

„Nors imk ir nusišauk. Tokia gėda, kad žodžių neturiu, nors pats ir lįsk po ta velėna. Aikštė dabar atrodo lyg nuplikęs hienos kailis. Net karves ganyti tokiame stadione būtų gėda“, – kalbant apie suniokotą stadiono veją, emocijos tiesiog tryško iš Klaipėdos mero pavaduotojo Vytauto Čepo.

Jis teigė kalbėjęs ir su „Atlanto“ vyriausiuoju treneriu Konstantinu Sarsanija. Šis neva nusistebėjo, jog Klaipėdoje dirba idiotai, kurie nesugeba prižiūrėti aikštės.

„Patys matote, kokia yra veja. Tai – tragedija. Tai – gėda. Manau, kad tai pati blogiausia aikštė Lietuvos futbolo A lygoje. Keturias dienas nebuvome stadione, šiandien atvažiavę nustebome, kad veja tokia bloga. Neįsivaizduoju, kaip tai galėjo nutikti“, – po varžybų baisėjosi K.Sarsanija.

Piktina smegenų pudrinimas

Klaipėdos centrinio stadiono vadovas Romualdas Pargaliauskas pateikė įvairiausių versijų, kodėl viena geriausių Lietuvoje vejų staiga tapo apgailėtina, tačiau savo kaltės neįžvelgė.

„Patys esame apakę nuo tokio baisaus stadiono, gaila ir į tą pusę žiūrėti. Faktas tas, jog aikštėje reikia keisti žolę, ji jau atgyvenusi, be to, auga ant smėlio. Aikštės veją purškėme nuo piktžolių, tačiau žolė jau nebepajėgi kovoti su chemija, todėl ir nurudavo. Reikia keisti veją, kito būdo nėra“, – tvirtino R.Pargaliauskas.

Tokias kalbas V.Čepas įvardijo vienareikšmiškai – melas.

„R.Pargaliauskas man iš pradžių net sakė, kad jokių chemikalų nepurškė, esą žolė jau išnaudojo savo resursus. Tik po kurio laiko jis pripažino, kad veja buvo purkšta chemikalais nuo piktžolių. Bet akivaizdu, jog chemikalai panaudoti ne tie, nes žolė nurudavusi, o visos piktžolės – kiaulpienės, trauklapiai žaliuoja kaip žaliavę. Žodžiu, aikštės prižiūrėtojai pudrina smegenis“, – piktinosi vicemeras.

Nori nukapoti rankas

R.Pargaliauskas dienraščiui „Klaipėda“ galiausiai pripažino, kad centrinio stadiono aikštė buvo nupurkšta ne tais chemikalais, kuriais reikėjo. Tačiau esą dėl to kalti ne stadiono prižiūrėtojai, o parduotuvės konsultantai, kurie kovai su piktžolėmis įbruko neva ne tų priemonių, kurių reikėjo.

Chemikalus R.Pargaliauskas pirko uostamiesčio parduotuvėje „Žalia stotelė“.

„Konsultantai rekomendavo chemikalus, o, pasirodo, jų paskirtis visai kita. Todėl ir išėjo taip, kad aikštę nupurškėme ne tuo skysčiu, kuriuo reikėjo. Rankas už tokius darbus tiems konsultantams reikia nukapoti. Bandysime iš “Žalios stotelės„ prisiteisti patirtus nuostolius, nes sutvarkyti aikštę tikrai nemažai kainuos“, – dėstė R.Pargaliauskas.

Parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Jolanta Šiaudkulienė buvo šokiruota tokių kaltinimų. Ji teigė, jog chemikalus R.Pargaliaukas parduotuvėje pirko dar gegužės 15 dieną – tai įrodo išrašyta sąskaita. Jis nusipirko keturis butelius chemikalų, naikinančių piktžoles vejoje, ir tris butelius skysčio, kuris išnaikina viską, kas žalia.

„Jie tiesiog per žioplumą veją nupurškė ne tais chemikalais ir dabar mus kaltina. Arba reikiamus chemikalus per mažai atskiedė. Nesuprantama, kaip taip galima drabstytis purvu? Matyt, kai prisidirbi, lengviausia kaltinti kitus. Ant chemikalų butelių yra instrukcijos, kaip jais naudotis, jas reikia perskaityti. Tai tas pats, kas nusipirkti vaistų vaistinėje. Juk prieš vartojimą visada perskaitome, kaip juos gerti“, – palygino J.Šiaudkulienė.

Mokės visi klaipėdiečiai

Svarbiausias klausimas, kirbantis sirgalių ir futbolininkų galvose, ar pavyks atgaivinti šitaip sudarkytą veją.

„Kai nukrenta plaukai, arba užsidedamas perukas, arba labai trumpai apsikerpama, arba vienas plaukas vyniojamas aplink visą pakaušį. Jei rimtai, kaip nors vis tiek aikštę sutvarkysime, tik tiek, kad rankos svyra iš nevilties“, – juokavo, bet akimirksniu surimtėjo V.Čepas.

R.Pargaliauskas aiškino, kad veja tikrai bus atgaivinta. Šeštadienį Klaipėdos „Atlantas“ joje žais dar vienerias varžybas, o paskui bus beveik mėnesio pertrauka, kai rungtynės nevyks.

„Tuos chemikalais išdegintus plotus išmulčiuosime, įterpsime juodžemio su žolės sėklomis, laistysime, prižiūrėsime, ir veja per mėnesį atsigaus. Viskas bus gerai, tik dabar vaizdas lyg po karo“, – optimistiškai nusiteikęs buvo R.Pargaliauskas.

Jis pabrėžė, jog centrinį stadioną prižiūri vos trys žmonės, kurių atlyginimai nėra dideli.

„Dar keista, kad jie dirba ir stengiasi. Esame nuplukę, iškištais liežuviais. Aikštę sutvarkysime, tai, kas įvyko, yra momentinis dalykas. Juk ir žemės ūkyje, kur dirba agronomai su diplomais, visko pasitaiko“, – nuomonę reiškė pašnekovas.

Preliminariai skaičiuojama, jog sutvarkyti centrinio stadiono veją gali kainuoti apie 30 tūkst. litų.

„Jei R.Pargaliauskas tokių pinigų iš jo įvardytų kaltininkų neprisiteis, juos turės sumokėti visi mokesčių mokėtojai“, – konstatavo V.Čepas.

Naujas – po 10 metų

Klaipėdos centrinis stadionas yra uosto rezervinėje teritorijoje, todėl jau ne vienerius metus kalbama apie tai, jog reikia kitoje vietoje statyti naują.

Šiuo metu savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri prižiūrės, kaip rengiama Regioninio stadiono galimybių studija. Jos tikslas – išanalizuoti poreikį sporto šakų, kurioms naujas stadionas būtų pritaikytas.

Jam parinkta ir vieta – prie Palangos plento, prieš prekybos centrą „Ermitažas“.

„Vietą stadionui rinkomės iš dviejų erdvių. Antroji buvo prie Kalotės. Tačiau Klaipėdos apskrities savivaldybės pasisakė už tai, jog regioninis stadionas būtų statomas prie Palangos plento. Šiuo metu jau rengiamas teritorijos detalusis planas. Ir bendrajame plane toje vietoje numatyta suformuoti visuomeninės paskirties sklypą“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.

Regioninio stadiono galimybių studija reikalinga tam, kad būtų lengviau parengti ir detalųjį planą, ir objekto techninį projektą – numatyti, kokioms sporto šakoms jis būtų pritaikytas.

„Programa “maksimum„ – dabartinį centrinį stadioną eksploatuoti dar dešimt metų, o paskui jau turėti naują. Tačiau tikrai būčiau savižudė, jei nustatyčiau terminą, kada naujas stadionas gali būti pastatytas. Galiu pasakyti tik tiek, kad jis atsiras tikrai tik tada, kai bus pastatytas naujasis baseinas“, – pabrėžė A.Velykienė.

Ji skaičiavo, jog stadiono statybos gali kainuoti keliasdešimt, o gal net ir daugiau milijonų litų. Finansavimo klausimą esą galbūt pavyks išspręsti per Regioninės plėtros tarybą ir regioninei plėtrai skiriamus ES pinigus.

Neatmetama galimybė, kad stadiono statyboms gali būti pritrauktos ir privačios lėšos.