Nauju būdu išgaunamų kraujo komponentų naudą pajuto ne tik donorai, bet ir sunkūs ligoniai.

Kraujo donorystės centro Klaipėdos padalinys įsigijo vieną iš moderniausių – eritrocitų aferezės – aparatą. Tokį Lietuvoje turi tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.

Naujuoju aparatu negali pasigirti nė viena kita Baltijos bei Rytų Europos šalis. Jungtinėse Amerikos Valstijose viename interneto tinklalapių šis kraujo donorystės būdas pristatomas kaip naujovė.

Afereze vadinama procedūra, kai iš kraujo paimama tam tikra sudėtinė dalis, beveik niekuo nesiskiria nuo įprasto kraujo davimo.

Iš venos imamas kraujas patenka į aparatą, kur atskiriamos visos kraujo sudėtinės dalys. Iš donoro paimamas nedidelis kiekis eritrocitų, liekančių tam tikroje talpoje, o skystoji kraujo dalis grąžinama į organizmą.

Patogu tai, kad vienu metu paimamos dvi eritrocitų dozės. Tad vienas donoras gali padėti dviem recipientams.

Šiame aparate kraujo komponentai mažiau traumuojami, tad gaunama grynesnė eritrocitų masė. Praktika parodė, kad kartais vietoj dviejų dozių ligoniui pakanka ir vienos.

Kraujo donorystės centro Klaipėdos padalinio vadovas Bronius Pliuškys juokavo, kad šio produkto naudą įžvelgė ir vietos gydytojai, prašantys būtent šiuo būdu išgautos eritrocitų masės.

Kol kas šios dozės dažniausiai atitenka Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriaus ligoniams. Santariškių klinikose šis kraujas naudojamas organų transplantacijos operacijose. Įsitikinta, kad naujuoju būdu išgautas kraujas sunkiems ligoniams padeda kur kas veiksmingiau.

Pasak B.Pliuškio, norinčiųjų duoti kraujo naujuoju būdu netrūksta, ypač tarp jaunimo. Tačiau per dieną aptarnaujamas vienas ar du donorai.

Eritrocitų aferezės aparatas – įnoringas. Jis pats atsirenka tinkamus donorus, kuriems keliami didesni reikalavimai. Žmogus turi būti ne žemesnis kaip 1,7 m, sverti per 70 kg, o ir eritrocitų skaičius būti šiek tiek didesnis.

Atlikti daugiau procedūrų kol kas būtų nuostolinga, nes Sveikatos apsaugos ministerija nėra patvirtinusi aferezinių eritrocitų įkainių.

Palyginti su įprastu kraujo davimu, donoras po šios procedūros nejaučia neigiamų pasekmių. Skystoji kraujo dalis grąžinama, o jo paimamas kiekis – labai mažas.

Pats kraujo paėmimas trunka ilgiau, nes, jei atskyrimo procesas būtų trumpesnis, kentėtų kokybė. Įprastai iš donoro kraujo paimama per dešimt minučių, o imant naujuoju būdu prireikia apie pusvalandžio.