Norinčiųjų patekti į prestižines uostamiesčio gimnazijas šiemet laukia permainos. Tačiau kokios jos, kol kas nežino ir pačios mokyklos, kurias jau atakuoja norinčiųjų jose mokytis tėvai.

Delsė priimti prašymus

Naująją priėmimo tvarką į Klaipėdos mokyklas ruošusioje darbo grupėje aršiausios diskusijos kilo dėl priėmimo į gimnazijas.

Siūlomi pokyčiai labiausiai turėtų paliesti dvi gimnazijas – „Ąžuolyno“ ir Vytauto Didžiojo – kur susidaro didžiausi norinčiųjų patekti srautai.

Nors abiejų gimnazijų vadovai kol kas nežino, kokiomis sąlygomis šiemet vyks būsimų mokinių priėmimas, tačiau jau pradėjo priiminėti tėvų prašymus.

Kaip paaiškino „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė, priiminėti prašymus pradėta dėl nerimstančių tėvų. Jie mokyklą esą atakuoja nuo metų pradžios, tačiau pirmieji prašymai priimti tik šią savaitę, nes buvo laukta, kol bus patvirtinta nauja tvarka.

Vytauto Didžiojo gimnazija prašymus priima nuo sausio. Kaip pastebėjo jos vadovas Stasys Ruiba, kol kas nedaugelis tėvų žino, kad šiemet prašymai priimami anksčiau. Tad didelio antplūdžio dar nėra – sulaukta per 100 prašymų.

Įprastai tėvai su prašymais į gimnazijas galėdavo pradėti kreiptis nuo balandžio pradžios.

Tik kursto aistras

Didžiausias aistras dėl priėmimo į gimnazijas kursto pernai rugpjūtį patvirtintas teritorinis principas, kai moksleivis turi būti priimamas į arčiausiai namų esančią mokyklą.

Būtent tai neretai užkirsdavo kelią gerai besimokantiesiems patekti į vadinamąsias prestižines gimnazijas.

Darbo grupė svarstė galimybę atsisakyti tokios tvarkos arba su tam tikromis išlygomis jos netaikyti Vytauto Didžiojo ir „Ąžuolyno“ gimnazijoms.

V.Prižgintienės manymu, teritorinis principas tik kursto aistras ir verčia melagingai deklaruoti gyvenamąją vietą.

Pernai „Ąžuolyno“ gimnazijos bendruomenė kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu tapti akademinių gebėjimų turintiems mokiniams skirta mokykla, kuri neturėtų nieko bendro su teritoriniu moksleivių paskirstymu.

Juo labiau kad atlikta mokyklų duomenų bazių analizė parodė, kad realiai gimnazijose teritorinis principas neveikia. V.Prižgintienės įsitikinimu, jis kol kas galiojo tik „Ąžuolyno“ gimnazijai, o kitos mokyklos į jį pažiūrėdavo pro pirštus.

Direktorės manymu, mokyklų reitingavimas ir teritorinio principo atsisakymas aštuntokus skatina geriau mokytis, kad jie patektų į geresnę mokyklą. Tokiu atveju išlošia visa švietimo sistema.

„Neturi būti privilegijų vien dėl to, kad gyvenama tam tikroje vietoje“, – įsitikinusi ji.

Lauks politikų pritarimo

Po ilgų diskusijų darbo grupė nusprendė, kad priėmimo tvarkos pokyčiai labiausiai turėtų paliesti minėtas dvi gimnazijas.

Kaip paaiškino Klaipėdos miesto švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, Vytauto Didžiojo gimnazijoje bus formuojamos paprastos ir akademinės klasės, o „Ąžuolyne“ – skirtosios turintiems akademinių gebėjimų.

Tačiau šiems siūlymams dar turėtų pritarti politikai.

Nepaisant, koks būtų jų sprendimas, gimnazijų vadovai įspėjo, kad būsimieji gimnazistai šiemet turės laikyti žinių patikrinimo testus. Bus atsižvelgiama ir į pažymių vidurkį.

Pernai „Ąžuolyno“ gimnazija sulaukė tiek prašymų, kad vietoj penkių klasių galėjo suformuoti aštuonias. Vytauto Didžiojo gimnazija neigiamai atsakė maždaug 100 norinčiųjų.