Gyventojai negali atsigauti

„Man pasakė, kad nori uždaryti tą biblioteką. Per širdį perėjo taip, lyg žmogus čia miręs būtų. Taip negera buvo pasidarę“, – sakė viena bibliotekos lankytoja.

„Aš be bibliotekos mirsiu. Čia pat gyvenu, esu 81 metų. Kur aš eisiu?“, – kalbėjo kita.

Bendruomenė net parašus rinko įrodinėdama, kad kaime biblioteka būtina.

„Kam bus naudinga, kad panaikinsime paskutinį kaimo kultūros židinuką? Daugiau nieko nelieka“, – teigė bendruomenės pirmininkas Viktoras Toleikis.

Anot V. Toleikio, bibliotekos patalpų išlaikymas per metus kainuoja apie 800 eurų.

Apie 150 daukšaitiškių bibliotekoje ne tik knygas ima – ir koncertus, ir kitus renginius čia lanko.

„Ir ateina prie kompiuterio – ir atsišviesti reikia, ir skenuoti, ir interneto. Tik per COVID-19 žmonės trupučiuką daugiau saugojosi“, – šnekėjo bibliotekinininkė Zina Žąsytienė.

Bibliotekininkė darbo turės. Pertvarką sumanę teigė, kad ji darbuosis už kelių kilometrų – Veiviržėnų bibliotekoje. Čia esą ir daukšaitiškiai knygas galėtų pasiimti.

„Praeitais metais, vasarą, per karantiną, autobusas į Gargždus nevažiavo nė vieno karto per parą. Per vasarą nevažiavo nė vieno karto. Šiuo metu važiuoja vieną kartą per savaitę. Nuims dar biblioteką, vaikų nebėra, mokyklą uždarė... Aš nežinau, kas bus. Šviesulys, mūsų šviesulys čia yra“, – sakė bibliotekos lankytoja.

Pirks bibliobusą

Klaipėdos rajone bibliotekos uždaromos ne tik Daukšaičiuose, bet ir Tilvikuose bei Kalotėje. Pastaroji ir taip jau kelerius metus neveikia. Situaciją bibliotekose analizavę teigia, kad šių kaimų bibliotekose per mažai skaitytojų, patalpos prastos, kenčia paslaugų kokybė.

Man pasakė, kad nori uždaryti tą biblioteką. Per širdį perėjo taip, lyg žmogus čia miręs būtų.

„Du filialus, t. y. Tilvikų ir Daukšaičių, mes perkėlėme į didesnius miestelius ir stipriname tą bazę, kokią turime, apjungiame knygų fondus. Lėšų, skirtų knygoms, bus didesnis kapšas, bus du darbuotojai, ilgesnė darbo diena, bibliotekos filialas nebeužsidarys, kada vienas dirbdamas darbuotojas atostogauja ar turi nedarbingumą“, – aiškino patarėja kultūros politikai Jolanta Polekauskienė.

Kai kurie oponuojantys politikai siūlė ieškoti kitų išeičių.

„Gal nebūtinai reikia, kad kiekviename kaime būtų atskirai kultūros centro padalinys ir bibliotekos padalinys. Gal galima kartu daryti? Gal galima jungti kartu su bendruomene, išlaikant ir pasitaupant lėšas? Išeičių yra, tik reikia daryti. Niekada negalima užpūsti žvakės, kol neuždegėm lemputės“, – komentavo tarybos narys Vaclovas Macijauskas.

Bet projektą rengę tikino turintys idėją, kaip padaryti, kad kaimo gyventojai nebūtų nuskriausti, – planuoja įsigyti bibliobusą.

„Galima sukomplektuoti visiškai naujų knygų fondą. Yra kompiuterinė darbo vieta, kur galima gauti tą paslaugą, nes žmonės labai skundžiasi ir sako: o kur mes internetu apsimokėsime savo paslaugas, kaip pasinaudosime internetine bankininkyste? Būtų sudarytas grafikas, kad žmonės galėtų tą paslaugą gauti“, – teigė J. Polekauskienė.

Bibliobusas kainuotų per 50 tūkst. eurų. Jis esą galėtų važiuoti ir į tuos kaimus, kur bibliotekų nėra, o gyventojų daugėja. Kol bibliobuso nėra, žmonėms žadama kartą per mėnesį norimas knygas atvežti.