Valstybės kontrolė, atlikusi laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo auditą, pažėrė kritikos ir konstatavo, kad laisvosios ekonominės zonos ir pramoniniai parkai nepateisina lūkesčių.

Nerado konkurso dokumentų

„Pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuva tris kartus atsilieka nuo Estijos, nors ten tokio modelio, kaip laisvosios ekonominės zonos, net nėra. Tai ir buvo paskata pasidomėti, kaip veikia šis investicijų pritraukimo būdas“, – aiškino 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė.

Klaipėdos LEZ būvo įkurta 1996 m., nors investuotojai čia pasirodė tik 2002 m.

„Tačiau tarptautinio konkurso, kurio metu išaiškėjo, kas valdys Klaipėdos LEZ'ą, dokumentų mums taip ir nepavyko rasti. Nė viena institucija ir jokie archyvai šių dokumentų nėra išsaugoję“, – tikino Z.Valatkienė.

Nėra kontrolės?

LEZ'o valstybinę priežiūrą turėtų vykdyti Ūkio ministerija, tačiau, pasak Valstybės kontrolės auditorių, iš laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovių nereikalaujama atskaitingumo, nors joms suteikta išskirtinė teisė lengvatinėmis sąlygomis nuomotis ir valdyti teritoriją, kurioje nustatomos lengvatinės ir išskirtinės sąlygos.

„Klaipėdos LEZ'as išnaudoja tik 22 proc. teritorijos, o norima šalyje kurti dar 5 LEZ. Manome, kad neefektyviai išnaudojamos jau turimos teritorijos“, – pastebėjo Z.Valatkienė.

Laisvąsias ekonomines zonas valdančios bendrovės kasmet turėtų Vyriausybei pateikti ataskaitas, bet Valstybės kontrolė nė vienos tokios ataskaitos nerado.

Kas bus su privačia žeme?

Pernai nuspręsta prie Klaipėdos LEZ'o prijungti dar vieną žemės sklypą, kuris priklauso trims privatiems asmenims. Šiame sklype įsikūrusi bendrovė „Neo Group“.

„Toks atvejis, kai prie LEZ'o prijungiama privati žemė, nėra reglamentuota teisės aktais. Neaišku, kaip su ta žeme bus pasielgta ateityje, ar savininkas nepaprašys jos išpirkti“, – kalbėjo Z.Valatkienė.

Pelną krauna pernuomota žemė

Klaipėdos LEZ'e valstybinė žemė sudaro 42 proc., LEZ'o valdymo bendrovei išnuomota 27 proc., o investuotojams subnuomota 22 proc. žemės.

„LEZ'o valdymo bendrovei suteikta 50 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata. Bet ši lengvata nepasiekia investuotojų, kadangi valdymo bendrovė šią žemę subnuomoja netaikant 50 proc. lengvatos, o kartais net ir gerokai brangiau“, – pastebėjo Z.Valatkienė.

Nereguliuojamos valstybinės žemės subnuomos kainos sudaro galimybę LEZ'ų valdymo bendrovėms gauti iki kelių šimtų proc. pelną. Įmonėms valdymo bendrovė žemę išnuomoja 99 metams, nors LEZ'ai įsteigti tik 49 metams.

„Vienai įmonei žemė buvo išnuomota iki 2103 metų, sumokant visą sumą. Vadinasi, dabar veikianti LEZ'o valdymo bendrovė gauna milžinišką pelną, o ji gali veikti tik 49 metus. Jei ši valdymo bendrovė nutrauks veiklą ar jei konkursą laimės kitas operatorius, pelną bus nusinešusi anksčiau LEZ'o vystymu užsiėmusi įmonė“, – sakė Z.Valatkienė.

Klaipėdos LEZ'as pritraukė 21 investuotoją, nors pernai realiai veiklą vykdė 16 įmonių. Visose LEZ'e įsikūrusiose įmonėse dirba 1,5 tūkst. darbuotojų.

„Paaiškėjo, kad uostamiesčio savivaldybė, būdama Klaipėdos LEZ'o steigėja, valdyme pastaruosius kelerius metus net nedalyvavo. Tik šiais metais į valdybą buvo deleguotas atstovas“, – aiškino Z.Valatkienė.

Kritiką atrėmė

Klaipėdos LEZ'o valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas žiniasklaidai teigė, jog Valstybės kontrolės be reikalo pasigedo LEZ valdymo bendrovės kasmetinių ataskaitų Vyriausybei.

„Minėtas ataskaitas pateikėme ir teikiame. Audito metu paprašius Ūkio ministerijai pakartotinai išsiuntėme jų kopijas“, – tikino P.Vasiliauskas.

Jo manymu, ar ūkinė veikla yra efektyvi, reikia spręsti pagal veiklos rezultatus, investicijų atsiperkamumo rodiklius.

Nuo veiklos pradžios Klaipėdos LEZ'e veikiančios įmonės investavo apie 1,6 mlrd. litų, zonoje veikia 17 įmonių. Šių įmonių sukurtas produktas 2011 metais sudarė apie 3 proc. viso Lietuvos BVP, o eksportas net daugiau kaip 5 proc. visos Lietuvos eksporto.

Nuo LEZ'o veiklos pradžios zonos įmonės sumokėjo daugiau kaip 300 mln. litų mokesčių.

Valstybės investicija į zonos infrastruktūrą yra 15,8 mln. litų, Klaipėdos miesto savivaldybės – 1,65 mln., ES fondų – 28 mln. litų.