Strateginiuose Klaipėdos planuose naujų bažnyčių statybos nenumatytos. Esą nė viena religinė bendruomenė nepareiškė tokio pageidavimo. Juolab kad kai kurių dar nepriklausomybės atkūrimo pradžioje pradėtų statyti maldos namų nepavyksta pabaigti iki šiol.
Ieškojo vietos mečetei
Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas tvirtina, kad anksčiau leidimas statybai buvo išduodamas 10 metų. Dabar leidimų galiojimo terminai neberibojami.
Todėl statybų tempus lemia ekonominė situacija bei projekto dydis.
„Visiems norisi, kad greičiau būtų pastatyta. Bet kalbant apie bažnyčias, tai – subtilus klausimas, kurio nelabai kas nori liesti“, – pastebėjo K.Macijauskas.
Esą daug kam užkliūva jau daugelį metų nepabaigiama Kazimiero bažnyčia. Ypač stebina pastato dydžiai, nes būtent todėl nepavyksta jo pabaigti.
„Ir visiems kyla klausimas, ar reikėjo tokio milžiniško statinio. Daugeliui užkliūva ir tas bokštas, sako, kreivas. Iš tiesų, tai jis nėra kreivas, tik piramidės formos, todėl natūralu, kad vizualiai atrodo kreivas“, – pasakojo K.Macijauskas.
Urbanistinės plėtros departamento vadovas pabrėžė, kad miesto strateginiame plane naujų bažnyčių statymas Klaipėdoje nenumatytas.
Esą yra paruošti miesto lietaus nuotekų kanalizacijų, geležinkelių, degalinių išdėstymo specialieji planai, bet bažnyčių statyboms tokio plano nėra.
„Bažnyčių specialaus plano neparengėme ir nerengsime, nes nebuvo tokio poreikio. Katalikai lyg ir nebenori daugiau maldos namų mieste. Tik musulmonai ieškojo vietos mečetės statybai“, – tvirtino K.Macijauskas.
Ne prekybos centras
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Vilius Viktoravičius turi kontrargumentų, kodėl taip ilgai užtrunka bažnyčių statybos uostamiestyje. Esą tai – visos bendruomenės bendras reikalas.
„Anksčiau didikai finansuodavo bažnyčių statybas, kad žmonės būtų tvirti morališkai. Taip ir šiais laikais, jei verslininkas nori turėti sąžiningą darbuotoją, turėtų paremti bažnyčią. Nes kas yra sąžinė ir kas ją ugdo, kas formuoja asmenybę? Manau, kad tai daro bažnyčia“, – įsitikinęs V.Viktoravičius.
Pasak klebono, maldos namai statomi ne lėtai, o nuosekliai.
„Gal mes įpratome gyventi vartotojiškai, čia, dabar ir su paskola. Jokiais amžiais taip nebūdavo. Juk ta pati Paryžiaus Notre Dame katedra ir dabar nepabaigta, ir tikriausiai niekada nebus baigta, nes ją norėjo pastatyti labai didelę, labai prakilnią, labai didžią, tokie buvo planai“, – teigė klebonas.
Esą Klaipėdos katalikų bažnyčios taip pat bus kada nors pabaigtos. V.Viktoravičius tvirtina, jog nereikia norėti, kad jos iškiltų taip sparčiai, kaip komercinės patalpos.
Maldos namų nepakako
Dvasininkai teigia stipriai jaučiantys ekonominį nuosmukį šalyje. Ir bažnyčia pajuto, kad žmonėms išgyventi nepaprastai sunku, daugelis nebepajėgia remti ir aukoti.
Tačiau nepripažįstama, kad religinės bendruomenės, kurios turėtų išlaikyti savo maldos namus, taip pat paremti ir jų statybą, Klaipėdoje nėra gausios.
„Kai žmogui yra patogu, tada jis ir ateina į bažnyčią. Tarybiniais laikais Klaipėdoje buvo viena bažnyčia ir, sakė, kad pakaks. Bet nepakako“, – prisiminė V.Viktoravičius.
Esą Vokietijoje 5 tūkst. gyventojų turi būti viena bažnyčia. Skaičiuojama, kad Klaipėdoje – 176 tūkst. gyventojų. Čia yra 5 katalikų parapijos, dvi stačiatikių, viena liuteronų, viena sentikių.
„Mes dar nesiekiame to bažnyčių skaičiaus 5 tūkst. gyventojų. Bet prisiminkime prieškario Klaipėdą, kur gyveno 25 tūkst. gyventojų, o bažnyčių buvo 8“, – pastebėjo klebonas.
Rėmė valdžia
Istorikas Dainius Elertas pabrėžė, kad prieškarį Klaipėdos bažnyčias išlaikė bendruomenė. Evangelikų reformatų maldos namus šiek tiek rėmė valstybė, nes Prūsijos valdovas buvo evangelikas reformatas, ne liuteronas.
Valstybė rėmė ir Jono bažnyčią, nes tai buvo pagrindinės konfesijos maldos namai Klaipėdoje. Katalikų bendruomenės santykiai su savivalda taip pat buvo dalykiški.
Tam tikra neformali parama tarsi buvo, nors pinigų bažnyčioms niekas nedalijo, teigia istorikai.
„Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Jono bažnyčios bokštu rūpinosi uosto valdyba ir pirkliai. Nes tas bokštas buvo reikalingas navigacijai, kaip orientyras“, – pasakojo D.Elertas.
Vienintelė lengvata iš valstybės bažnyčioms šiandien, jei jos nėra paveldo objektai, – panaudai suteikiama žemė.
„Už žemę mokesčių nemoka nė vienos konfesijos maldos namai. Žemės įstatyme yra numatyta, kad bažnyčios sklypą gauna panaudai, ne nuomai. Jie formuojami detaliaisiais planais, jų dydžio įstatymai nenumato“, – tvirtino Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
Atstatys Jono šventovę?
Istoriko D.Elerto teigimu, anksčiau Klaipėdoje bažnyčios buvo statomos esamos bendruomenės poreikiui, o ne tam, kad pritrauktų naujus narius.
„Jeigu tas poreikis būtų dar didesnis, bažnyčių būtų buvę dar daugiau. Pati bažnyčia orientavosi į bendruomenes dydį ir pajėgumą, nes netikinčiųjų, vadinamų laisvamanių, mieste buvo labai nedaug“, – tvirtino istorikas.
Nepaisant to, kad evangelikų liuteronų bendruomenė Klaipėdoje šiandien nedidelė, vis netyla kalbos, kad reikėtų atstatyti Jono bažnyčią. Nors bendruomenės poreikiams užtektų ir koplytėlės.
Jono bažnyčios atstatymas būtų nelogiškas, tačiau D.Elertas mano kitaip.
„Jono bažnyčia buvo architektūrinė dominantė mieste, jos vertės yra šiek tiek kitos ir šiandien“, – tvirtino istorikas.
Panašios nuostatos laikosi ir savivaldybės Investicijų bei ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas. Ir pateikia Frauenkirche bažnyčios Drezdene pavyzdį, kurios atstatymas iš pelenų kainavo 180 mln. eurų: 115 mln. paaukojo žmonės iš viso pasaulio, 65 mln. skyrė vietos savivalda, Saksonijos žemės valdžia ir valstybė.
„Baigiantis karui, visas Drezdenas buvo baisiai suniokotas, žuvo daugybė žmonių, daugiausia pabėgėliai iš Rytų Vokietijos, todėl Frauenkirche bažnyčia tapo savotišku Drezdeno atgimimo simboliu. Sukurta organizacija, kuri rūpinosi aukų rinkimu. Lėšų skyrė valstybė, miestas ir regionas, taip pat aukojo bendruomenė“, – pasakojo R.Zulcas.
Beveik neįtikėtina, kad šis modelis galėtų būti atkartotas Klaipėdoje atstatant Jono bažnyčią.
Juo labiau kad miesto strateginiuose planuose nei naujų maldos namų statymui, nei senų atstatymui vietos nenumatytos. Jau nekalbant apie finansavimą iš valstybės ar miesto iždo.
Skaičiai ir faktai Religinių bendruomenių ir maldos namų skaičiai Lietuvoje 2011 m. Romos katalikai – 732 bažnyčios, 715 bendruomenių, 874 dvasininkai. Graikų apeigų katalikai – 1 bažnyčia, 4 bendruomenės, 3 dvasininkai. Evangelikai liuteronai – 50 bažnyčių, 53 bendruomenės, 23 dvasininkai. Evangelikai reformatai – 9 bažnyčios, 15 bendruomenių, 7 dvasininkai. Ortodoksai (stačiatikiai) – 53 maldos namai, 53 bendruomenės, 53 dvasininkai. Sentikiai – 53 maldos namai, 61 bendruomenė, 19 dvasininkų. Judėjai – 3 maldos namai, 9 religinės bendruomenės, 3 dvasininkai. Musulmonai sunitai – 5 maldos namai, 7 bendruomenės, 7 dvasininkai. Karaimai – 2 maldos namai, 1 bendruomenė, 1 dvasininkas. Šaltinis www.stat.gov.lt |
---|
Naujausi komentarai