Klaipėdoje planuojamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų tapti regioniniu, pareiškė projektą įgyvendinančios valstybės kontroliuojamos naftos produktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas.

„Jeigu vis dėlto šalys galėtų sutarti, mes manome, kad terminalas be problemų galėtų veikti kaip regioninis terminalas. Sustiprinus Kuršėnų vamzdį (padidinus dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai diametrą nuo 300 iki 700 mm), mes galėtume 4 mlrd. kubinių metrų dujų pumpuoti į Latviją. Lygiai taip pat įmanomas variantas, jeigu būtų sutarta, kad mūsų laivas, pavyzdžiui, galėtų vasarą nuplaukti į Rygą, kadangi Rygos įlanka yra užšąlanti, tai žiemą papildyti tą tanklaivį yra sunku. (...) Techniškai, infrastruktūriškai šis terminalas, būdamas Klaipėdoje, be jokių kliūčių galėtų aptarnauti mūsų regioną“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Regioninį SGD terminalą siekia statyti ir Latvija, kuri prie šio projekto kviečia prisijungti Lietuvą bei Estiją, tačiau nė viena iš šių šalių kol kas neskuba priimti latvių pasiūlymo ir plėtoja savo SGD terminalų projektus.

„Mūsų projektas yra nukreiptas Lietuvai, bet mes matome, kad tokia galimybė (terminalui tapti regioniniu - BNS) yra“, - pridūrė R.Masiulis.

Pasak jo, šiuo metu diskutuojama su bendrove „Lietuvos dujos“ dėl galimybės didinti magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai pralaidumą.

Klausiamas, ar Lietuva galėtų tikėtis europinės paramos, jei Lietuvos terminalas taptų regioninis, R.Masiulis sakė, jog iki 2014 metų Europos Sąjungos (ES) finansavimo nesitikima, tačiau bus siekiama gauti ES paramos kitų laivų užpildymui suskystintomis gamtinėmis dujomis (bunkeriaviamui).

„Bunkeriavimo verslui galbūt galėsime pretenduoti į finansinę paramą. Bunkeriavimas suskystintomis dujomis yra viena iš prioritetinių Europos Sąjungos remiamų krypčių, o mūsų terminalas bus pats šiauriausias terminalas Baltijos jūroje. Bet tai yra labai preliminari informacija“, - kalbėjo R.Masiulis.

SGD terminalo verslo plane teigiama, kad 2015 metais dėl sugriežtintų aplinkos apsaugos reikalavimų laivai Baltijos ir Šiaurės jūrose privalės naudoti mažo sieringumo kurą, todėl viena iš alternatyvų taps suskystintos gamtinės dujos.

„Formuojant SGD terminalo veiklos tęstinumo grandinę, bunkeriavimas yra papildoma komerciškai patraukli veikla, užtikrinant pajamas“, - teigiama terminalo verslo plane.

Numatoma, kad Klaipėdos uoste užpildžius mažesnius bunkeriavimo laivus (iki 20 tūkst. kubinių metrų) dujomis, jie galėtų aptarnauti mažesnius terminalus Baltijos jūros šalyse. Nuo 2015 metų šio verslo apimtis galėtų siekti apie 140 tūkst. kubų dujų per metus - tai terminalo naudojimą padidintų apie 10 procentų.

Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų milžino „Gazprom“ tiekiamoms dujoms.

Latvija ilgą laiką ragino Baltijos šalis statyti bendrą terminalą Rygoje ir jam kaip regioniniam projektui siekti ES paramos. Šiuo metu tokio projekto naudą vertina Europos Komisijos ekspertai.