Ruošia ir programuotojus

Kaip pabrėžė Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius Valentinas Radavičius, įstaiga turi kuo pasigirti, nes baigę jaunuoliai tampa savo srities specialistais ir puikiai įsilieja į naujų darbuotojų gretas: "Džiugu, kad naujokai puikiai žino paklausiausių specialybių sąrašą, jie atviri naujovėms".

Uostamiestyje, J.Janonio g. įsikūrusioje Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje netrūksta gerų permainų. Atsižvelgdami į darbdavių poreikius ir paklausių specialistų stygių, įstaigos darbuotojai nuolat koreguoja esamas bei kuria naujas mokymosi programas.

Kaip teigė V.Radavičius, pasirinkta specialybė turi būti ne tik paklausi dabar, bet ir turėti ateities perspektyvą, tad mokyklos užduotis žengti kartu su naujausiomis profesijų tendencijomis. Anot jo, reikia būti vienu žingsniu priekyje, nes mokinys turi matyti mokyklos ir pasirinktos profesijos viziją. Šiais metais atvykę nauji mokiniai džiugina savo pasirinkimu, pasiekimų rezultatais ir stebina motyvacija.

"Kas daugiau, jei ne darbo rinka diktuoja naujoves švietimo įstaigose. Mūsų mokyklą baigusių mokinių įsidarbinimas siekia beveik 90 proc., nes stengiamės daryti viską, kad žmogus taptų reikalingu darbo rinkai", – akcentavo pašnekovas.

"Java" – tai ne tik programavimo kalba, bet viena iš populiariausių specialybių, kurianti naują požiūrį į verslą, kur prabylama universalia programavimo kalba. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla gali pasidžiaugti pirma šios specialybės išleista laida.

"Tai pirmasis mūsų iškeptas blynas. Ši programa, panašu, pasiteisino. Juk šiandien Lietuvoje trūksta net 600 informacinių technologijų specialistų, o jos atstovai itin paklausūs bet kokios srities įstaigose, darbdaviai juos tiesiog graibsto", – pasakojo mokyklos Verslo skyriaus vedėja Jurgita Petraitienė.

Pasirinkę "Java" programuotojo specialybę mokiniai per vienerių metų laikotarpį išmoksta internetinių puslapių programavimo, programinės įrangos kūrimo "Java" technologijomis ir kitų šios srities subtilybių.

Griauna mitus

Mokyklos atstovai pastebi, kad gajus visuomenėje požiūris, jog profesinis išsilavinimas nėra prestižinis ir neužtikrins gerai apmokamo darbo, po truputį keičiasi.

Vis daugiau gimnazijų moksleivių realiai įvertina savo galimybes bei renkasi profesinį mokymą baigę 10 arba 12 klasių.

"Teiginys, jog profesinėje mokykloje yra lengva mokytis – mitas. Blogi specialistai rinkai nereikalingi, todėl stengiamės paruošti auklėtinius taip, kad jie išmanytų savo darbo specifiką, nesunkiai adaptuotųsi, laisvai jaustųsi bei būtų finansiškai nepriklausomi nuo suaugusiųjų. Net jei gimnaziją baigi puikiais rezultatais, darbo rinkoje neturėdamas profesijos vis tiek esi nulis. Mūsų mokinai sutaupo mažiausiai vienerius metus, nes įgiję reikalingų žinių iškart pradeda dirbti ir gauti gerą atlygį. Pavyzdžiui, Vokietijoje žmonės didžiuojasi savo amatu, nes šioje srityje jie yra geriausi, deja, tarp Lietuvos žmonių dar yra nemažai manančiųjų, jog mokytis profesinėje mokykloje – ne lygis", – atviravo V.Radavičius.

Direktoriaus žodžiais, Lietuvos rinka yra priversta persiorientuoti. "Dabar darbdaviai akcentuoja, kad jiems pirmiausia reikalingas specialistas, turintis profesinės mokyklos išsilavinimą, o vėliau jis gali tobulėti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Įvertinę mokinių pasiekimus darbdaviai galiausiai lieka patenkinti mūsų auklėtiniais", – džiaugėsi pašnekovas.

Iš universiteto – į profesinę mokyklą

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla priima įvairaus amžiaus žmones – turinčius pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Įstaigoje mokosi ir nemažai vyresnių mokinių.

Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių specialistų – jų parengiama per mažai, tačiau anot pašnekovo, atsirado nauja tendencija – mokytis amato jau turint aukštąjį išsilavinimą, o baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą yra aukso vertės.

Viena moksleivė įstaigoje amato mokosi turėdama net keturis aukštojo mokslo diplomus.

Mokytis čia atvilioja ir patrauklios gyvenimo sąlygos – jaunuoliai iš tolimesnių miestų apgyvendinami bendrabučiuose, o gerai besimokantiems ir akademinių skolų neturintiems mokiniams skiriama stipendija. Taip pat, pagal uostamiesčio savivaldybės patvirtintą nutarimą, mokiniams kompensuojamos važiavimo išlaidos.

Itin paklausiu tapo pernai atvėręs duris Variklinių transporto priemonių sektorinio praktinio mokymo centras. Jis įkurtas panaudojus ES lėšas. Tai ne tik atnaujintas pastatas, bet Vakarų Lietuvoje vienintelis centras, kur įranga, mokymo priemonės stebina ne tik naujus mokinius, bet ir darbdavius.

Naujovės padeda formuoti centro mokymo programose įtvirtintus būtiniausius gebėjimus, kuriuos apibrėžia automobilio remontininko, automobilių kėbulų remontininko, automobilių elektros įrengimų remontininko ir automobilių pardavėjo mokymo programos bei standartai.

Naujausi technikos atradimai reikalauja geriausių specialistų, o Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla tai garantuoja.

Skina laurus konkursuose

Susidomėjusieji šia profesinio ugdymo įstaiga atvyksta mokytis ne tik iš Vakarų regiono, bet iš visos Lietuvos. Čia ruošiami kelių krypčių – automobilių inžinerijos, paslaugų ir verslo srities specialistai.

"Galime pasiūlyti platų specialybių pasirinkimą vienoje vietoje. Nuo automobilių mechanikos, įvairių su grožio priežiūra susijusių specialybių iki renginių organizavimo, reklamos kūrimo", – vardijo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Maželienė.

Savo žinias ir profesinius įgūdžius moksleiviai ir jų mokytojai kasmet tobulina vykdami į stažuotes Lietuvoje bei užsienyje. Kaip teigė mokyklos Vystymo skyriaus vedėjas Rolandas Karnackas, vien per pastaruosius mokslo metus 48 mokiniai ir mokytojai stažavosi bei įgijo patirties apsilankydami Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Anglijoje.

Stebina ir mokinių pasiekimai respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose. Rungdamiesi su profesionalais, auklėtiniai dažnai užima aukštas prizines vietas.

Priėmimas į Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą jau prasidėjo. Visi neabejingi savo ateičiai kviečiami apsilankyti mokykloje ir išsirinkti profesiją, kuri taps karjeros startu.

Visa informacija apie priėmimą internete: www.klpvm.lt.