Didžiausiu Lietuvos cirku vadinamas Seimas savo filialą turi ir Klaipėdoje. Miesto tarybos nariai taip pat krečia eibes, nes žino, kad iš jų atimti mandatą yra sudėtinga.

Svarstys dėl narkotikų

Artimiausiame miesto tarybos Etikos komisijos posėdyje bus svarstomas politiko Egidijaus Sabataičio elgesys. Jam neseniai teismas skyrė 350 litų baudą už narkotikų vartojimą. Politiko organizme buvo aptikta kanapioidų, nors pats E.Sabataitis tikino, jog vartojo ne narkotikus, o vaišinosi kanapyne.

„Man nesvarbu, ar teismo sprendimas yra galutinis ar ne. Sakiau, kad jo elgesį komisijoje svarstysime tada, kai savo sprendimą paskelbs teismas. Jis E.Sabataitį nubaudė už narkotikų vartojimą, todėl ir privalome svarstyti“, - teigė Etikos komisijos pirmininkė Alina Velykienė.

Pats E.Sabataitis tvirtino, jog sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. Jei šis paliktų galioti dabartinį sprendimą, politikui grėstų tik susimokėti baudą. Tarybos nario mandatą jam pavyktų išsaugoti. Įstatymai numato, kad mandatas iš politiko atimamas tik tuomet, jei įsigalioja baudžiamasis kaltinamasis nuosprendis. Už narkotikų vartojimą taikoma tik administracinė atsakomybė.

Kaltino smurtu

Šios kadencijos miesto tarybos Etikos komisijai darbo netrūko, nes politikai svaidėsi įžeidinėjimais, galimai smurtavo, painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Etikos komisijos posėdžių duris ne kartą teko varstyti skandalingu elgesiu pagarsėjusiam politikui Nagliui Puteikiui. Pirmą kartą jis buvo priverstas aiškintis, kodėl tuometį Miesto ūkio departamento direktorių Alfonsą Šimkų pavadino „kvailo veido, pusiau reketininku“. Komisija konstatavo, kad N.Puteikis pažeidė politiko etiką, įžeidė A.Šimkų ir įpareigojo jo viešai atsiprašyti. N.Puteikis iki šiol to nėra padaręs ir tikino, kad net neketina atsiprašyti.

„Kai apima bejėgiškumo jausmas, supranti, kad reikia imtis paskutinio veiksmo, ir pavadinti karalių nuogu. A.Šimkus yra kyšininkas, apie tai žinojo visa savivaldybė ir specialiosios tarnybos, nes vėliau jį suėmė. Džiaugiuosi, jog mane svarstė Etikos komisija ir jos nariai apsijuokė. Jie gynė A.Šimkų, nors žinojo, kad jis ima kyšius, o tai įrodė ir vėlesni įvykiai“, - savo teisumu iki šiol įsitikinęs N.Puteikis.

A.Šimkus šiuo metu yra teisiamas už kyšininkavimą bei piktnaudžiavimą tarnyba.

Kitas skundas dėl N.Puteikio elgesio, kurį nagrinėjo Etikos komisija, - jo galimas smurtas prieš moteris. Tai rašte dėstė vienos bendrijos pirmininkė, kuri tvirtino, kad N.Puteikis viršijo savo kaip tarybos nario įgaliojimus. Jis esą neteisėtai dalyvavo bendrijos susirinkime ir nereagavo į prašymus palikti salę. Todėl esą jį buvo bandoma „iškrapštyti“ fiziškai ir tuo metu jis alkūne trenkė į pilvą bendrijos buhalterei, o pirmininkei spyrė į koją. N.Puteikis tvirtino, jog sumuštas buvo jis. Tačiau policija ir prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Politikas jau kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, bet dar nesulaukė atsakymo, ar tyrimas bus pradėtas.

„Kai policija negina žmonių, juos ginti ėmiausi aš. Džiaugiuosi, kad mane tame susirinkime tėškė į grindis, nes tas manęs tėškimas leido žmonėms suprasti, kas yra kas, ir pakeisti bendrijos pirmininkę“, - tvirtino N.Puteikis.

Jo nusižengimų neįžvelgė ir Etikos komisija, peržiūrėjusi incidento filmuotą medžiagą.

Kliuvo iškalbingumas

Aiškintis komisijai dėl savo iškalbingumo turėjo ir miesto meras Rimantas Taraškevičius. Skundą dėl jo elgesio surašė Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis. Jis teigė, kad uostamiestyje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje R.Taraškevičius apšmeižė laboratoriją. Jis esą posėdyje visiems ministrams ir premjerui pareiškė, kad „Žuvininkystės tyrimų laboratorija neteisėtai registruota ir turimi dokumentai perduoti prokuratūrai“. Maža to, anot Š.Toliušio, meras jį dar kartą savo antipatija laboratorijai pribloškė asmeniniame pokalbyje pareikšdamas, jog „laboratorijos pastatai ir baseinas įregistruoti tik dėl asmeninių pažinčių Klaipėdos registrų centre“. Šį asmeninį pokalbį neva nugirdo ir premjeras Andrius Kubilius.

Etikos komisijos nariai po ilgų ginčių nusprendė, kad asmeniniuose pokalbiuose etikos pažeidimų ieškoti nereikėtų, todėl merą išteisino. Tačiau jam rekomendavo daugiau net ir asmeniniuose pokalbiuose nevartoti skambių frazių.

Pykosi bendraturčiai

Etikos komisija praėjusiais metais nagrinėjo septynis skundus dėl tarybos narių elgesio. Komisijai teko svarstyti politiko Gintauto Murausko etiką. Jį apskundė verslininkas Rytas Kaminskas, kuris bei G.Murauskas yra geležinkelio stoties pastato bendraturčiai ir nesusitaria dėl jo tvarkymo. Nuspręsta apsiriboti tik G.Murausko elgesio svarstymu komisijoje ir neskirti jam jokio įspėjimo.

Etikos sargai nagrinėjo ir Jurgitos Choromanskytės elgesį, nors ji jau nebėra miesto tarybos narė. Politikės veikla skundėsi Klaipėdos apskrities slavų jaunimo organizacija. Skundo esmė - J.Choromanskytė esą supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes kaip Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto narė vertino Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijos pateiktą paraišką finansavimui gauti, nors pati yra šios organizacijos narė. Komisija, vertindama tik vieną pusę, nusprendė, kad J.Choromanskytė galimai galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Tačiau ji nepasiūlė, jog politikė turėtų viešai atsiprašyti, nors skundo autoriai to reikalavo.

Etikos komisijai teko vertinti ir visų politikų, gaunančių išmokas kanceliarinėms išlaidoms, elgesį. Į komisiją kreipėsi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Ji pranešė, kad yra sustabdžiusi išmokas įteisinančio sprendimo galiojimą, tačiau vadinamuosius vokelius politikai vis tiek gavo. Komisija nusprendė, jog išmokas moka savivaldybės administraciją, todėl jas gavę miesto tarybos nariai nenusikalto.

Ieškos pravaikštininkų

Nors Etikos komisijai ne kartą teko nagrinėti šios kadencijos miesto tarybos narių elgesį, nė vienam iš jų negresia netekti mandato. Įstatymai nenumato galimybės mandatą atimti iš tų politikų, kurie nusižengė etikai ar padarė kitų nuodėmių.

Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, įstatymas aiškiai apibrėžia aplinkybes, kurioms susiklosčius iš tarybos nario būtų galima atimti mandatą.

Viena tokių galimybių - posėdžių praleidinėjimas. Jei miesto tarybos narys be pateisinamos priežasties praleidžia tris posėdžius iš eilės, Etikos komisija gali kreiptis į VRK, kad ši atimtų tokio pravaikštininko mandatą.

„Tačiau Etikos komisijos yra labai liberalios. Jos randa pateisinimą, kodėl posėdžiai yra praleidinėjami, todėl į mus ir nesikreipia“, - tikino Z.Vaigauskas.

Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisijos pirmininkė A.Velykienė tvirtino, jog uostamiesčio politikų tarybos ir komitetų posėdžių lankomumas bus analizuojamas artimiausiame miesto tarybos posėdyje.

Dar viena priežastis, kai politikas gali netekti tarybos nario mandato, - teismas pripažįsta, kad žmogus yra neveiksnus. Z.Vaigauskas negalėjo prisiminti nė vieno atvejo, kad dėl šios priežasties būtų sustabdyti tarybos nario įgaliojimai.

Atima iš nuteistųjų

Politikas tarybos nario mandato gali netekti ir tuomet, kai įsiteisėja kaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. „Tokių atvejų yra buvę. Pavyzdžiui, taip mandato neteko Artūras Zuokas. Seimo narį apkaltinti sunkiau, nes reikia parlamentarų palaiminimo įtarimams pareikšti. Jei ir paskelbiamas kaltinamasis nuosprendis, iš Seimo nario mandatas gali būti atimtas tik surengus apkaltą. Prisimenate, buvo nuteistas Seimo narys A.Butkevičius, kuris net sėdėdamas kalėjime buvo parlamentaras, nes Seimas iš jo mandato neatėmė“, - pavyzdžius pateikė Z.Vaigauskas.

Miesto tarybos nario karjera gali žlugti ir tuomet, jei paaiškėja, kad jis yra nuslėpęs savo teistumą - viešai apie tai nepaskelbė kandidato anketose. Anot VRK pirmininko, tokių teistumą nuslėpusių ir dėl to netekusių mandato politikų kol kas nėra buvę.

Viena dažniausių priežasčių, kodėl tarybos narys atsisako arba netenka mandato, - dėl nesuderinamų pareigų. „Daugybė būna tokių atvejų, kai į tarybą išrenkamas žmogus, kurio pareigos yra nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Vienų iš jų reikia atsisakyti“, - aiškino Z.Vaigauskas.

Tarybos narys mandato netenka ir tuomet, jei išvyksta gyventi į kitą savivaldybę ar šalį ir ten deklaruoja savo gyvenamąja vietą. Taryboje gali dirbti tik tos savivaldybės gyventojai.

„Dabar nagrinėjame porą tokių atvejų, kai tarybos narys savo gyvenamąją vietą deklaravo kitoje savivaldybėje. Per kadenciją šalyje tokiu būdu mandato netenka apie 20 politikų“, - teigė Z.Vaigauskas.

Tokiu būdu netekti mandato grėsė ir E.Sabataičiui. Tapęs tarybos nariu jis pakeitė gyvenamąją vietą - ją deklaravo Neringoje. Tačiau tokiais pokyčiais pradėjus domėtis VRK, E.Sabataitis greitai vėl prisiregistravo Klaipėdoje, todėl išsaugojo mandatą.

„Iš tarybos narių atimti mandatą kur kas paprasčiau nei iš parlamentarų“, - konstatavo Z.Vaigauskas.