Ataskaitoje – miesto bėdos
Klaipėdos taryboje yra 31 tarybos narys, 30-ies jų ataskaitos už praėjusių metų veiklą yra prieinamos viešai.
Nėra vienintelio šiemet sausio pradžioje mirusio miesto tarybos nario Algimanto Šniepio ataskaitos.
Įprasta, jog ataskaitose daug kritikos išlieja opozicijos nariai, tačiau analizuojant politikų atsiskaitymą už 2025 m. veiklą, savotiškos Pulitzerio premijos turbūt vertas vienintelis Arūnas Tuma, kuris priklauso valdančiosios daugumos frakcijai „Ištikimi Klaipėdai“.
„Savivaldos darbas man nėra tik formalus pareigų atlikimas, tapimas Klaipėdos miesto tarybos nariu – tai įsipareigojimas prieš miestiečius kurti miestą, kuriame gera gyventi, dirbti ir auginti vaikus“, – savo atsiskaitymą rinkėjams pradėjo A. Tuma.
Toliau politikas rašo, jog 2025 m. pasižymėjo itin plačiu jo veiklos spektru: nuo strateginių miesto plėtros projektų iki kasdienės želdinių priežiūros kontrolės bei skaidrumo užtikrinimo savivaldos procesuose.
„Ši ataskaita skirta ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir paaiškinti mano, kaip politiko, vertybinį pamatą. Esu įsitikinęs, kad Klaipėda turi milžinišką potencialą, kurį galime išnaudoti tik veikdami skaidriai, racionaliai ir gerbdami mūsų miesto gamtinį bei istorinį paveldą“, – rašė A. Tuma.
Tarybos narys akcentavo savo poziciją dėl naujų miesto tiltų (tarp jų ir Bastiono) būtinybės, kurie yra kritiniai miesto logistikos mazgai ir strateginiai infrastruktūros projektai, todėl „jų planavimas negali būti fragmentiškas“.
A. Tuma savo ataskaitoje palyginti korektiškai atsiliepė dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo perspektyvų, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl savivaldybės administracijos gebėjimo efektyviai planuoti darbus ir kontroliuoti rangovus.
„Tai neturi virsti „amžina statybviete“ su neprognozuojama sąmata. 2026 m. nuosekliai kelsiu šį klausimą komitetų posėdžiuose, reikalaudamas administracijos priimti atitinkamus sprendimus dėl projekto tęstinumo, atsižvelgiant į nevienareikšmiškai vertinamus tarybos sprendimus dėl 52 saugotinų elementų statuso bei jų įtaką tolimesnei projekto eigai, nustatant konkrečius terminus, bei užtikrinti fiksuotą kainodarą likusiems darbams“, – ataskaitoje rašė A. Tuma.
Rūpėjo triukšmo prevencija
Be kita ko, A. Tuma rašė: „Reikalauju skaidrumo, plečiant vaizdo stebėjimo kamerų tinklą. Svarbi ne tik technika, bet ir tai, kaip ji padeda užtikrinti viešąją tvarką.“
Politikas pažymėjo, jog didelį dėmesį skyrė ir skirs požeminių perėjų Šilutės plente bei Biržos tilto būklei.
Akcentavo, kad tvarkinga miesto infrastruktūra yra būtina ne tik logistikai, bet ir ekologiniu požiūriu.
A. Tuma atkreipė dėmesį į triukšmo prevenciją ir gyventojų komfortą: „2025 m. atlikta išsami Klaipėdos triukšmo prevencijos studija atskleidė opią problemą – didelės miesto dalies gyventojai nuolat patiria triukšmo lygio viršijimus. Mano nuomone, tai negali likti vien statistiniais duomenimis popieriuje. Inicijuoju dialogą ir ieškau kompleksinių sprendimų, kurie įpareigotų ne tik savivaldybę, bet ir triukšmą generuojančias verslo įmones prisiimti atsakomybę, diegiant efektyvias triukšmo mažinimo priemones.“
Dar miesto tarybos nariui rūpi prieigų prie jūros ir rekreacinių zonų sutvarkymas.
„Vertinu kiekvieną prašymą šalinti ar genėti saugotinus medžius. Siekiu, kad miestas augtų ne gamtos sąskaita, o harmoningai su ja. Pritariau miesto žalinimo planui su esmine išlyga – turi būti paskirti konkretūs asmenys ar skyrius, atsakingi už ilgalaikę pasodintų želdinių priežiūrą, kad investicijos „nenudžiūtų“, – rašė A. Tuma.
Be to, politikas skatino miestiečius domėtis tarybos sprendimų projektais, skelbiamais viešai.
„Mano tikslas – užtikrinti, kad kiekviena investicija tiesiogiai prisidėtų prie saugesnės, funkcionalesnės ir tvaresnės Klaipėdos kūrimo. Mes privalome siekti tokios miesto aplinkos, kuria pagrįstai didžiuotųsi klaipėdiečiai ir kurioje maloniai jaustųsi miesto svečiai“, – baigė savo ataskaitą A. Tuma.
Ši ataskaita skirta ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir paaiškinti mano, kaip politiko, vertybinį pamatą.
Dėl dividendų politikos
Dar vieno dabar nepriklausomo tarybos nario Leono Makūno, kuris 2024 m. rugsėjį pasitraukė iš frakcijos „Ištikimi Klaipėdai“ ir valdančiosios daugumos (esą gerokai išsiskyrė požiūriai į kai kuriuos miesto valdymo klausimus), veiklos ataskaitoje išskirtas savivaldybės dividendų politikos klausimas.
L. Makūnas paaiškino, kodėl balsavo prieš 2025 m. strateginį planą ir biudžeto patvirtinimą.
Tarybos narys rašė išsakęs pastabas „dėl tebesitęsiančios absurdiškos savivaldybės dividendų politikos, dėl paskolų ėmimo iš banko, kai savivaldybės sąskaitose guli didžiulės nepanaudotų pinigų sumos, kurios, anot L. Makūno, 2024 m. gruodžio pabaigoje siekė 39,9 mln. eurų, o 2025 m. balandžio 23 d. – 62,6 mln. eurų.
„Dividendų iš savivaldybės kontroliuojamų įmonių absurdiškumas pasireiškia tuo, kad šios įmonės vykdo savivaldybei priskirtas funkcijas, turi didžiulį poreikį investuoti į atitinkamą miesto infrastruktūrą, užtikrinančią miesto gyvybingumą, ir turi galimybę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata už šioms investicijoms panaudotas lėšas, t. y. nemokėti atitinkamo dydžio pelno mokesčio, o jeigu investicijos labai didelės jos netgi gauna pelno mokesčio turtą. Tuo metu už pelną, išmokamą dividendų forma, pelno mokesčio lengvata netaikoma. Taip sumažėja nauda, kurią miestas galėtų gauti, jeigu visas savivaldybės kontroliuojamų įmonių uždirbtas pelnas būtų investuojamas į miesto infrastruktūrą“, – rašė L. Makūnas.
Neefektyvių įstaigų nereikia
Dar vienas valdančiosios daugumos, „Ištikimi Klaipėdai“ narys Romaldas Idzelevičius savo metinių darbų ataskaitoje neslėpė, jog nepalaikydavo, susilaikydavo arba balsavo „prieš“ tokius sprendimų projektus, kurie, jo nuomone, būtų tiesiog uostamiesčio ir gyventojų lėšų švaistymas, neturėtų realios naudos miestui arba sukeltų neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.
„Pavyzdžiui, tokių žalingų įstaigų, kaip lošimų organizavimo vietos, steigimas. Taip pat nepalaikau iniciatyvų keisti miesto gatvių pavadinimus politiniais ar istoriniais motyvais, jeigu tam nėra aiškaus praktinio poreikio bei kai tokie sprendimai sukelia papildomų nepatogumų miesto gyventojams ir verslui“, – rašė politikas.
R. Idzelevičiaus įsitikinimu, pirmiausia miesto biudžetas ir strateginė veikla turi būti orientuoti į klaipėdiečių gerovę ir patogumo kasdieniame gyvenime užtikrinimą.
Todėl tarybos nario manymu, dideli ir brangūs renginiai, pavyzdžiui, „The Tall Ships Races“, neturėtų būti laikomi prioritetu.
Politikas paaiškino, kodėl nepalaikė siūlymų plėsti finansavimą aukšto meistriškumo sporto projektams ar taikyti papildomas finansines lengvatas atskiroms sporto organizacijoms.
„Mano nuomone, savivaldybės sporto finansavimo sistema turėtų būti peržiūrėta iš esmės, užtikrinant vienodas ir skaidrias sąlygas visiems sporto veiklos dalyviams. Svarstant tokius sprendimų projektus, išreikšdavau poziciją, kad reikėtų įvertinti savivaldybės biudžetinių sporto įstaigų veiklos efektyvumą ir, esant poreikiui, atsisakyti nereikalingų ar neefektyviai veikiančių biudžetinių sporto įstaigų“, – ataskaitoje rašė R. Idzelevičius.
Opozicijos narių pozicijos
Jei 2025 m. valdančiosios daugumos ar jų buvusių bendražygių tarybos narių ataskaitose nevengta atviros kritikos, tai opozicijos lyderio, konservatoriaus Ugniaus Radvilos ataskaita buvo formali.
Jis rašė, kad 2025 m. tęsė darbą Klaipėdos savivaldybės taryboje, „siekdamas užtikrinti skaidrų, atsakingą ir efektyvų miesto valdymą“.
Toliau vardijo visas savo pareigybes ir komitetų veiklos statistiką, užsiminęs, kad 2025 m. taip pat rašė straipsnius ir teikė komentarus miesto žiniasklaidoje.
Galiausiai pasižadėjo, jog „ir toliau sieks, kad Klaipėdos miesto valdymas būtų skaidrus, atsakingas, finansiškai tvarus ir orientuotas į gyventojų interesus“.
Jo partijos kolegės Aušros Pacevičiūtės ataskaita – ne tokia formali.
Politikė, priminė, kad savivaldybės vadovybei teikė ne vieną nepatogų klausimą: dėl veiksmų, kuriais siekiama stiprinti civilinę saugą ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, dėl buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus padėjėjo įdarbinimo savivaldybės įmonės administracijoje teisėtumo, dėl informacijos apie miestui priklausančių patalpų panaudos sutarčių pratęsimo.
A. Pacevičiūtė rašė, jog kreipėsi į merą Arvydą Vaitkų, prašydama pateikti išsamią informaciją apie savivaldybės veiksmus, siekiant veiksmingai užkardyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp nepilnamečių.
Konservatorius Andrius Dobranskis savo metinėje ataskaitoje akcentavo kėlęs klausimus dėl savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų direkcijos bendradarbiavimo sutarties.
„Klausiau, kada ją planuojama pasirašyti ir užtikrinti Uosto direkcijos indėlį į miesto infrastruktūros gerinimą, taip pat dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto bei mero duotų pažadų projektą įgyvendinti per 17–19 mėnesių, prašiau pateikti visuomenei aiškų savivaldybės veiksmų planą dėl statinių išsaugojimo ir tolimesnio jų panaudojimo“, – ataskaitoje rašė A. Dobranskis.
Miesto tarybos opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Edmundas Kvederis savo ataskaitoje apgailestavo, kad jo frakcijos prašymai įtraukti į 2025–2027 m. Strateginį veiklos planą naujo „Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ pastato statybą nebuvo palaikyti, nepaisant to, esą patys valdantieji savo rinkiminėje programoje tai įvardijo kaip prioritetą.
Jo partijos kolega, liberalas Saulius Liekis savo ataskaitoje taip pat vardijo daugybę siūlymų ir prašymų, kuriuos teikė savivaldybės tarybai ir administracijai.
„Teiktas paklausimas savivaldybės administracijai dėl „Debreceno vaistinės“ darbo ir gaminamų vaistų pardavimo. Gautas atsakymas pateiktas visuomenei. Teiktas siūlymas klausimo projektui „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų teikiamų atlygintinų paslaugų kainų patvirtinimo“, kad įstaigų suteiktos nuolaidos lankytojams būtų kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto. Teiktas siūlymas klausimui dėl keleivių kainų vežimo patvirtinimui. Siūlyta „pradinuko“ bilietą leisti naudotis visomis dienomis. Siūlymui nebuvo pritarta“, – ataskaitoje vardijo politikas.
Kvietė žvelgti plačiau
Valdančiosios daugumos frakcijos „Ištikimi Klaipėdai“ vadovas Vidmantas Dambrauskas (kuris, tarybos sprendimu, tarybos klausimais pavaduoja merą, jam nesant) savo ataskaitoje pabrėžė, kad ataskaitiniais metais ypatingą dėmesį skyrė miesto vystymo ir tvarkymo klausimams.
„Siekdamas labiau įsigilinti, kaip planuojami ir tvarkomi panašaus tipo miestai, turintys uostą ir priėjimą prie vandens, taip pat kaip juose organizuojamas eismas bei formuojamos viešosios erdvės, savo lėšomis lankiausi Taline, Helsinkyje, Kopenhagoje ir Osle. Šių vizitų metu bendravau su architektais ir urbanistais, domėjausi miestų planavimo sprendimais bei jų įgyvendinimo patirtimi“, – rašė V. Dambrauskas.
Įgytomis žiniomis bei įžvalgomis politikas teigė dalijęsis su frakcijos kolegomis ir savivaldybės administracijos darbuotojais.
Europos miestų patirtis rodo, kad ilgalaikė miesto vizija ir nuoseklus planavimas gali iš esmės pakeisti miesto veidą bei gyvenimo kokybę.
„Matydamas šiuos pavyzdžius visada kviečiu kolegas, svarstant miesto strateginį planą ar tiesiog nagrinėjant kokį projektą, žvelgti plačiau ir galvoti apie tai, kad nepadarytume klaidų, kurios užkirs kelią ateityje Klaipėdai vystytis panašiu vektoriumi“, – rašė politikas, pridūręs, jog svarstomais klausimais pasisakė ir balsavo taip, kaip diktavo jo patirtis ir sąžinė.
„Mane kritikuoja už tai, kad dažnai pasisakau prieš tam tikrų projektų įgyvendinimą. Darau tai tik tada, kai matau jog miesto pinigai būtų panaudojami neracionaliai arba neduotų laukiamo pokyčio. Esu pasirengęs argumentuotai atsakyti ir atsiskaityti už kiekvieną savo, kaip tarybos nario, sprendimą ar balsavimą“, – savo ataskaitą baigė V. Dambrauskas.
Naujausi komentarai