Šiandien pasitarime pas direktoriaus pavaduotoją Vilmą Daukšienę aptarta galimybė kelius laistyti vandeniu iš naftos telkinių. Daug rajono kelių dar yra neasfaltuoti, todėl vasarą jie skendi dulkėse. Dėl to gyventojams kyla nemažai nepatogumų. Palaistytas naftos telkinių vandeniu kelias nebedulka. Anksčiau žvyrkelius laistydavo bendrovė „Geonafta“, tačiau dabar jie nebelaistomi.

Problemą inicijavo bendruomeninių atstovai - Klaipėdos rajono bendruomeninių organizacijų susivienijimo valdybos pirmininkė Lijana Simonaitytė ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Girkalių bendruomenės pirmininkas Rimantas Martinkus.

Į pasitarimą atvykęs „Geonafta“ gamybos direktorius Kęstutis Ivanauskas informavo, kad prašymų laistyti žvyrkelius sulaukia labai daug.

„Išgaunant naftą iš tų pačių sluoksnių išgaunamas ir vanduo, kuriuo būtų galima laistyti kelius. Dabar toks vanduo pumpuojamas atgal - ten, iš kur išgaunamas. Prieš keletą metų dalį vandens skirdavome aplinkinių kelių laistymui. Pasklido kalbos ir dauguma žmonių norėdavo, kad laistytume kelius jų gyvenamosiose vietovėse, tačiau prieš keletą metų kilo triukšmas. Gyventojai skundėsi, kad teršiame gamtą, nes neturėjome Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimo“, - kalbėjo direktorius.

Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiojo specialisto Algimanto Pagojaus, Atliekų tvarkymo taisyklės numato, kokias atliekas galima pilti į aplinką. Gręžinių atliekose yra chloridų, todėl jos turi būti atitinkamai tvarkomos. „Kadangi nėra atlikto poveikio aplinkai vertinimo, negalime išduoti leidimo pilti atliekas į aplinką. Jeigu būtų atliktas tyrimas, kuris įrodytų, kad vanduo iš naftos telkinių aplinkai nekenksmingas, tuomet būtų galima jį naudoti kelių laistymui“, - sakė Algimantas Pagojus. Beje, toks tyrimas gali kainuoti nuo keliolikos tūkstančių litų.

Bendrovė „Geonafta“ tyrė naftos telkinių vandenį, kai gręžiniai buvo pradėti eksploatuoti. Tyrimai parodė, kad vandenyje yra sunkiųjų metalų - magnio, cinko, kobalto, švino. Žvyrkeliai nedulkėtų, jeigu būtų laistomi ir paprastu, tačiau itin druskingu vandeniu. Maždaug 1 kubiniam metrui vandens reikėtų apie 100 kilogramų druskos. Tai brangu, todėl kelininkai druskingu vandeniu laisto tik pagrindines automagistrales.

Rimantas Martinkus domėjosi, ar kitur pasaulyje vanduo iš naftos telkinių naudojamas kelių laistymui. Kaip sakė „Geonafta“ atstovas, pas mus išgaunama nafta slūgso Kambro uolienose. Šios uolienos yra seniausios pasaulyje, jų amžius siekia 500 milijonų metų. Niekur pasaulyje iš tokių senų uolienų nafta neišgaunama, dėl to mūsų vanduo iš naftos telkinių yra druskingesnis negu kitur.

Pasitarime nuspręsta siūlyti bendruomeninių organizacijų atstovams dėl esamos situacijos kreiptis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai skyrių, kurio darbuotojai įvertintų problemą ir patartų.