Klaipėdos rajone surastas naujas naftos telkinys, kuriame yra per 200 tūkst. tonų naftos. Tai dvigubai didesnis kiekis, nei pernai išgauta iš visų kitų telkinių.

Aptiko uolienose

Naftos gavyba šiame telkinyje užsiima bendrovė „Manifoldas“.

Endriejavo seniūnijoje tarp Ližių ir Laigių kaimų naftos telkinys buvo aptiktas prieš pusantrų metų.

„Tiek truko telkinio tyrimas bei žvalgyba. Šiemet mes planuojame pereiti prie pramoninės gavybos“, – tvirtino įmonės „Manifoldas“ projektų vadovas Arūnas Kleinas.

Apskritai teritorijos žvalgyba prasidėjo dar 2005-aisiais, o gręžimo darbai pradėti 2010 metais. Nafta šioje vietoje yra daugiau nei dviejų kilometrų gylyje, apatinio ordoviko ir vidurinio kambro uolienose.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno teigimu, šiame telkinyje gali būti dvigubai daugiau naftos, nei pernai jos išgauta iš 12 kitų telkinių.

Žvalgo dar vieną telkinį

Klaipėdos rajone „Manifoldui“ priklauso du dar sovietmečiu atrasi Ablingos ir Vėžaičių naftos gręžiniai.

„Per pastaruosius 10 metų mes atradome dar tris telkinius, iš kurių du jau yra įrašyti į žemės gelmių registrą, o dar viename žvalgyba bus baigta šiais metais“, – tvirtino A.Kleinas.

Visi įmonės telkiniai išsidėstę Endriejavo seniūnijoje.

„Šis telkinys nėra itin didelis, jis priskiriamas prie mažesnių. Pernai visos naftos gavybos įmonės išgavo 114 tūkst. tonų. Naftos bendrovės kartais gavybą spartina arba stabdo, tai besikeičiantis dalykas, kuris priklauso ir nuo pasaulinių tendencijų. Naftos išteklių išgavimas remiasi technologijomis ir gręžinio geologiniais ypatumais“, – aiškino A.Kleinas.

Telkinio eksploatavimo išlaidas lemia ir tai, kokia technologija bus įrengtas gręžinys – ar jis bus vertikalus, ar horizontalus.

„Vienuose telkiniuose galima pasiekti ir didelį išgavimo koeficientą, kituose – net ir taikant naujausias technologijas to pasiekti nepavyksta“, – pripažino A.Kleinas.

Sėkmę lemia geologinė intuicija

Pagal tarptautines klasifikacijas „Manifoldo“ turimi naftos telkiniai išties priskiriami prie mažųjų.

Itin mažu telkiniu vadinamas iki 100 tūkst. tonų naftos turintis gręžinys.

Manoma, kad naujajame telkinyje gali būti 217 tūkst. tonų naftos, tik ne visada pavyksta išgauti išžvalgytus kiekius.

„Sovietmečiu atrasti telkiniai buvo kur kas didesni, tačiau tuomet buvo kita naftos kaina. Visa mūsų bendrovės išgaunama nafta yra eksportuojama“, – tikino A.Kleinas.

Į vieno panašaus pobūdžio gręžinį tenka investuoti ne vieną milijoną litų.

„Viskas priklauso nuo gręžinio konstrukcijos – ar jis yra vertikalus ar horizontalus. Taip pat svarbi yra tyrimų kaina. Bendra investicijų suma gali svyruoti nuo 3 iki 6 milijonų litų. Tačiau jei daug kompanijų nori gręžti tuo pačiu metu, kaina gali ir padvigubėti. O sėkmė priklauso nuo geologinės intuicijos“, – kalbėjo A.Kleinas.

Daugiausia naftos pernai išgavo antros pagal dydį Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės „Lotos“ valdoma įmonė „Lotos Geonafta“ – 44,6 tūkst. tonų.

„Lotos Geonafta“ turi 100 proc. „Genčių naftos“ ir po 50 proc. „Manifoldo“ bei „Minijos naftos“ akcijų. Visos jos veikia Vakarų Lietuvoje.