Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdos rajono gyventojai užsimojo kurti naują savivaldybę

2016-04-19 02:00

Klaipėdos rajono bendruomenės tiek įpyko dėl vietinės valdžios nerangumo, kad iškėlė idėją atsiskirti nuo rajono savivaldybės ir įkurti savą savivaldą su nauju administraciniu centru.


 

Atskirtis: Sendvario seniūnijos gyventojai nusprendė kurti savo savivaldybę ir atsiskirti nuo dabartinės Klaipėdos rajono savivaldybės.
Atskirtis: Sendvario seniūnijos gyventojai nusprendė kurti savo savivaldybę ir atsiskirti nuo dabartinės Klaipėdos rajono savivaldybės.
Atskirtis: Sendvario seniūnijos gyventojai nusprendė kurti savo savivaldybę ir atsiskirti nuo dabartinės Klaipėdos rajono savivaldybės.
Atskirtis: Sendvario seniūnijos gyventojai nusprendė kurti savo savivaldybę ir atsiskirti nuo dabartinės Klaipėdos rajono savivaldybės.

Rengia sąmokslą

Beprecedentei idėjai virsti realybe teoriškai yra visiškai įmanoma, nes pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą naują savivaldybę galima steigti tuo atveju, jei joje gyvena ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų.

"O mes apimtume mažiausiai 15 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją. Kviestume ne tik Mazūriškių, Triušelių, Radailių, Aukštkiemių, Baukštininkų seniūnaitijų bendruomenes, bet prisijungtume ir Jakus, Sudmantus, Gindulius ir Slengius bei Kalnuvėnų seniūnaitiją. Dar ir Kretingalę prijungsime. Atsibodo Klaipėdos rajono valdžios neveiksnumas. Dešimt metų tylėjome, bet daugiau nebenorime taip gyventi", – po susitikimo su vietos valdžia piktinosi bendruomenių atstovai ir seniūnaičiai.

Sendvario seniūnijoje sulaukę rajono valdininkų vizito gyventojai pasakojo likę įskaudinti.

"Klausiu, ką galvoja rajono valdžia apie štai tokius baisius žvyrkelius, Klaipėdos rajono administracijos atstovas metė repliką, kad esą žinojome, kur keliamės gyventi. Na, taip, žinojome ir gyvenome dešimt metų, netriukšmavome, tačiau pagaliau norime išgirsti: kas nors rajone pasikeis ar ne? Kai bandėme parodyti vietos valdžiai, kokiais keliais mes važinėjame, kai kurie valdininkai net iš automobilių neišlipo. Tai argi jiems rūpi?" – piktinosi Mazūriškių seniūnaitis Valdas Žalpys.

Piktina kelių būklė

Triušelių ir Mazūriškių gyvenviečių ribų sankirtoje susirinkę vietos gyventojai badė pirštais į žvyrkelius, kuriais pirmyn atgal zuja sunkiasvorė technika, vežanti statybines medžiagas į nekilnojamojo turto vystytojams priklausančius sklypus.

"Nors kas nors turėtų kontroliuoti, ar tokie vystytojai nesugadina jau esamų kelių, turėtų būti numatyta atsakomybė, sankcijos ar baudos kokios nors. Važinėjama čia dideliu greičiu. Praėjusią savaitę viena mašina nulėkė į griovį, kitas vairuotojas nudaužė betoninį dujotiekio dangtį. Greitį ribojančių kalnelių esą negali įrengti, tai nors kelio ženklus sudėtų", – pastabas žėrė vietos žmonės.

Šių seniūnaitijų gyventojai nusivylė, nugirdę, kad rimtesnės piniginės injekcijos pirmiau pasieks vėžaitiškius, Karklę ir Priekulės seniūniją.

"Priekulės seniūnijoje deklaruota 8,3 tūkst. gyventojų. O juk pusę Priekulės seniūnijos užima Dituvos sodai, kur – vieni klaipėdiečiai. Įmonės "Gargždų švara" duomenimis, vien mūsų seniūnijoje sutartis atliekoms išvežti yra sudarę arti 7 tūkst. gyventojų. O juk šeimoje gyvena po tris, keturis žmones. Vadinasi, realiai pas mus gyvena gerokai daugiau žmonių, gal net kokie 13–15 tūkst. gyventojų. Gal į Priekulę norima investuoti todėl, kad ten gyvena kai kurie tarybos nariai?" – įtarė Mazūriškių seniūnaitis V.Žalpys.

Pinigai – partijai

Tiušeliuose įsikūrusios gyvenamųjų namų statybos bendrijos "Triušelių sodybos" pirmininkas Gediminas Povilaitis tikino, kad 650 metrų ilgio dvi gatves gyventojai buvo priversti patys išsiasfaltuoti.

"Tai mums anuomet kainavo 650 tūkst. litų. Kiekvienas šios bendrijos gyventojas sumokėjo po 25 tūkst. litų. Iš viso čia yra 58 sklypai. Lygiagrečiai einanti gatvė yra bendrijos žemėje. Tačiau Gilijos gatvė yra valstybės žemėje, todėl turėjome ją perduoti rajono savivaldybei už vieną eurą. Bent valstybinius kelius rajonas tvarkytų – netvarko. Prisidėti prie privačios iniciatyvos taip pat nenori. Tai kam mums tokia valdžia?" – piktinosi G.Povilaitis.

Jis pastebėjo, kad niekas rajone nesilaiko privalomos taisyklės – neteršti asfaltuotų kelių.

"Bet kurio automobilio savininkas už užterštą kelio dangą privalo atsakyti. Tačiau rajone niekas to nekontroliuoja. Nėra kam", – pastebėjo gyventojas.

Gyventojai, uždavę klausimą, ar kas nors turėtų kontroliuoti, kaip sklypų savininkai šienauja apleistus sklypus, taip pat esą išgirdo, kad valdininkams nėra kada važinėti ir tikrinti.

"O jei gaisras? Kas tada atsakys?" – pyko žmonės.

Pasižvalgius po šios seniūnijos vietoves, iš tiesų matyti, kad anksčiau buvusiuose tuščiuose laukuose verda intensyvios statybos, pakelėse pilna prismaigstyta reklaminių stendų apie parduodamus sklypus ir būsimus gyvenamųjų namų kvartalus.

"Tačiau vietos valdžiai mes nerūpime, jie nepamiršta tik vieno – paprašyti, kad pervestume du procentus pajamų mokesčio vienai ar kitai partijai", – rėžė V.Žalpys.

Lyg Rusijos glūdumoje

Šešių butų name Agilos gatvėje gyvenantis Juozas piktinosi, kad vasarą gyventojai skendi dulkėse.

"Nuo žvyrkelio kiekvieną kartą pravažiavus automobiliui pakyla didžiausi debesys dulkių. Mums tuo kvėpuoti reikia. Kelių būklė baisi – duobė ant duobės", – guodėsi žmogus.

Stonės bendruomenės pirmininkas Darius Mažeika pasakojo, kad šią žiemą gyventojai keikėsi, nes vos galėjo išvažiuoti iš savo namų Stonės gatve.

Be ūkinių bėdų gyventojai kėlė ir kultūros ar bendruomenės namų klausimą.

"Neturime bendruomenė kur susirinkti. Yra tokių seniūnijų, kur mažiau žmonių gyvena, tačiau ten kultūros namai yra. Gyvename lyg Rusijos glūdumoje ar viduramžiais. Per bendruomenės šventes mūsų tiek susirenka, kad į vieną sklypą nebetelpame", – pastebėjo kitas gyventojas.

Sendvario seniūnijoje susitikę su rajono vadovais gyventojai girdėjo pažadus, kad tėvams, vedantiems vaikus į privačius darželius, savivaldybė kompensuos 150 eurų išlaidų, o lankantiems kitur privačius darželius – 100 eurų.

"Privatus darželis kainuoja nuo 350 iki 400 eurų. O kompensuos mums tik ketvirtadalį. Kiek reikia uždirbti, kad galėtum du vaikus išleisti į privatų darželį?" – klausė vienas tėvų Marius.

Kitas vietos gyventojas, sulaukęs sugrįžusių vaikų iš Anglijos, pasakojo, kad anūkams Slengių mokykloje nėra vietos.

Studijai – 10 tūkst. eurų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pripažino, kad Sendvario seniūnijoje padėtis yra stichiška.

"Yra keli pamąstymai. Tačiau matome, kad be jungtinės veiklos su privačius sektoriumi nelabai ką galėsime padaryti. Žmonės kėlė klausimą dėl vaikų darželių. Galvojame apie konteinerių tipo modulinius objektus. Tai galėtų būti 80–90 vietų lopšelis-darželis. Objektas būtų nuomojamas 2–3 metų laikotarpiui. Jis galėtų įsikurti prie Slengių daugiafunkcio centro", – teigė S.Karbauskas.

Pripažinęs, jog prasčiausia padėtis iš visų seniūnijų yra Sendvaryje, jis patikino, kad artimiausiu metu rajono tarybai bus pristatyta idėja apie galimybių studiją.

"Atliekame namų darbus. Pirmiausia reikia išgryninti, ko mums reikia ir ko reikia imtis skubiausiai. Atliksime galimybių studiją – projektą, tada gausime pasiūlymų, ko imtis", – tvirtino savivaldybės administracijos direktorius.

Šiai studijai rajono valdžia pasiryžusi atseikėti 10 tūkst. eurų.

"Bet specialistai turi atsakyti, ar apsimoka mums imtis privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo plano. Kaip žinome, einant šiuo keliu, gerokai viskas pabrangsta. Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomi projektai vadinami PPP projektais", – aiškino direktorius.

Laistys žvyrkelius

Išgirdęs gyventojų perduotą klausimą dėl kelių būklės rajone, S.Karbauskas džiaugėsi, kad šiais metais savivaldybė įsigis specialų automobilį žvyrkeliams laistyti.

"Jau pirminėje paraiškoje užsakyta 150 kilometrų ilgio ruožams laistyti, kai turime per 1,1 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Seniūnijos pateikė duomenis apie tankiausiai gyvenamas vietoves", – tikino S.Karbauskas.

Įsiutino kritika?

Išgirdęs gyventojų planus atsiskirti nuo Klaipėdos rajono savivaldybės, savivaldybės administracijos direktorius mestelėjo, kad tokia iniciatyva sužlugs kone pirmoje pakopoje.

"Taip, pirma apklausa, tada svarstymas rajono taryboje, tada Vyriausybėje, o paskui Seime. Nors vienoje stadijoje įstrigs, ir viskas žlugs", – mestelėjo S.Karbauskas.

Sendvario seniūnijos seniūnaitijų bendruomenių pirmininkai atkerta buvusiam merui, kad pats laikas bus išsipildyti prieš keletą metų esą paties S.Karbausko siūlymui Klaipėdos rajono savivaldybę pervadinti Gargždų savivaldybe.

"O likusi rajono dalis galės vadintis Klaipėdos rajono savivaldybe", – replikavo gyventojai.

"Aš nesiūliau, čia gargždiškiai siūlė Gargždų savivaldybės pavadinimą. Keisti pavadinimą būtų labai brangu, aš nepalaikau šios minties", – kalbėjo administracijos direktorius.

Tačiau daugiau gyventojų žurnalistams perduotų klausimų S.Karbauskas nepanoro išklausyti. Įpykęs, kad vietos žmonės nepagailėjo kritikos rajono valdžiai, administracijas vadovas metė telefono ragelį.

"Aš matau, kad čia papirkta", – tėškė S.Karbauskas.

Nori prekybos centrų

Sendvario seniūnė Loreta Kuprienė, kuri, vadovaujantis S.Karbausko logika, turėtų jaustis kalčiausia dėl administracijos direktoriaus įtūžio už jos seniūnijos gyventojų išsakytą kritiką rajono valdžiai, atsiduso, pripažindama, kad Sendvario seniūnija iš tiesų yra sparčiausiai auganti iš visų seniūnijų.

"Visko mums reikia. Pagrindinė problema yra keliai. Ir bendruomenės namų, ir kultūros namų mums reikia, ir darželio. Anksčiau žmonės čia atvažiuodavo permiegoti naktį ir važiuodavo ryte atgal į Klaipėdą, į darbą, o dabar žmonės susiduria su užimtumo klausimu. Kur vaikai, grįžę iš mokyklos, leis laiką? Reikia vaikų žaidimų aikštelių. Edukacinėms programoms reikėtų kultūros centro. Statomas vienas prekybos centras, tačiau žmonių koncentracija tokia, kad reikės ir antrojo centro kitame seniūnijose gale", – kalbėjo seniūnė.

L.Kuprienė pastebėjo, kad žmonėms labiausiai akis bado gatvės, jų apšvietimas, yra didelis dviračių takų poreikis.

"Iš savivaldybės biudžeto žiemos darbams kelių priežiūrai buvo skirta per 20 tūkst. eurų. O iš viso seniūnijai iš Kelių priežiūros programos paskirta 66,3 tūkst. eurų. Tačiau seniūnijos 74,5 kilometro ilgio žvyrkeliams reikia lėšų greideriavimui bent tris kartus per metus. Kitose vietose tenka tai atlikti po 4–5 kartus", – kalbėjo L.Kuprienė.

Lopys po vieną gatvę

Šiemet numatyta keliolika gatvių, kurias teks žvyruoti, bet tik išplovų vietose. Jakų, Gindulių, Mazūriškių, Triušelių, Glaudėnų, Kalnuvėnų ir Žemgrindžių gyvenvietėse seniūnija bus pajėgi užlopyti tik vienos gatvės asfalto išdaužas. Šių metų darbų plane numatyta sankasų tvarkymo darbų, pralaidų įrengimų.

"Aš suprantu tuos žmones, kurie pyksta, kad patys investavo į savo kvartalo gatvių išasfaltavimą, tačiau reikia pripažinti, kad valstybė negali investuoti į privačias žemes. Dažniausiai tokios gatvės detaliaisiais planais būna priskirtos privačių savininkų bendrijoms", – pastebėjo L.Kuprienė.

Tiesa, kone magistraline gatve virtusios Danės gatvės, besidriekiančios nuo Triušelių iki Mazūriškių, niekaip nepavyksta įtraukti į prioritetinį sąrašą, kad būtų įmanoma ją sutvarkyti.

"Savivaldybė nedrįsta to daryti. Rašau raštus, kovoju, bet aš juk pinigų neskirstau. Yra galimybė ir patiems gyventojams prisidėti prie kelių įrengimo – pusę lėšų kompensuotų savivaldybė. Žmonės nėra linkę tuo naudotis. Neapsikentę jie patys asfaltuojasi gatves. Turiu kelis prašymus tokiems darbams", – pasakojo L.Kuprienė.

Statys aikštelę vaikams

Sendvario seniūnė tikino, kad gyventojų priekaištai dėl kelio ženklų gal ir nėra tokie neįgyvendinami, ir ramino aistras patarimu.

"Užtenka kreiptis į Saugaus eismo komisiją ir ženklus galime sustatyti. Tereikia pasidomėti, kaip tai daroma. Triušelių gyventojai nėra taip toli nuo Gindulių, kuriuose 2014 metais už savivaldybės biudžeto ir sporto departamento lėšas buvo įkurtas sporto aikštynas. Slengiuose šiais metais bus įrengtas universalus sporto aikštynas ir vaikų žaidimų aikštelė už 15 tūkst. eurų", – paaiškino L.Kuprienė.

Per kelerius metus į Klaipėdos rajoną persikėlė gyventi mažiausiai 5–6 tūkst. gyventojų. L.Kuprienė pastebėjo, kad artimiausiais metais taip pat kursis nauji gyventojai, vadinasi, seniūnijos poreikiai dar labiau augs.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų