Klaipėdos regione padvelkė dalybomis – Neringos savivaldybė norėtų gauti dalį uostamiesčio savivaldybės teritorijos, o miestas mielai prisijungtų kai kurias rajono gyvenvietes, kuriose gyvena klaipėdiečiai, tačiau mokesčius moka ne į Klaipėdos iždą.

Prašo Kuršių marių

Klaipėdos valdžia sulaukė Neringos savivaldybės mero Antano Vinkaus prašymo atiduoti dalį miesto teritorijos.

Šiuo metu Neringos savivaldybė neturi jai priklausančių vandenų – teritorija yra tik sausumoje. Nors Kuršių neriją skalauja Kuršių marios, tačiau jos priklauso Klaipėdos miesto, rajono ir Šilutės rajono savivaldybėms.

Dėl šios priežasties, anot A.Vinkaus, Neringos savivaldybė ir jos gyventojai bei verslininkai susiduria su nemenkomis kliūtimis.

„Neringos gyvenvietėse esančių uostelių ir prieplaukų statiniai yra jau kaimynėse savivaldybėse. Paradoksalu, bet bendrovei “Neringos komunalininkas„ nuosavybės teise, adresu Naglių g. 14C, Neringa, registruoti Nidos keleivinio uosto statiniai yra jau Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje“, – nesklandumus, kylančius dėl to, jog Neringos savivaldybės teritorija yra tik sausumoje, rašte Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui dėstė A.Vinkus.

Todėl jis ir kreipėsi į trijų kaimynių savivaldybių vadovus, kad šie inicijuotų teritorijų ribų keitimus.

Klaipėdos valdžios A.Vinkus prašė, kad ji atsisakytų teritorijos nuo Neringos savivaldybės ribos 200–500 metrų į Kuršių marias.

Analogiški prašymai pateikti ir Klaipėdos rajono bei Šilutės rajono vadovams. Šių savivaldybių tarybų nariai jau patenkino Neringos mero prašymą ir sutiko susimažinti savo savivaldybių teritorijas.

Pasipriešino uostas

Tačiau Klaipėda nėra linkusi taip lengvai nusileisti. Juo labiau kad toks prašymas pasirodė nepriimtinas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui Eugenijui Gentvilui.

Jis ir V.Grubliauskui, ir A.Vinkui raštu paaiškino, jog jei Klaipėdos savivaldybė pritartų, kad maždaug 300 metrų atstumas nuo Kuršių nerijos kranto į marias priklausytų Neringos savivaldybei, tuomet visus uosto kanalo gilinimo ir tobulinimo projektus, klausimus, susijusius su laivų navigacija uoste, tektų derinti ne tik su Klaipėdos, bet ir su Neringos savivaldybe.

Šiuo metu dalis Kuršių marių yra Klaipėdos savivaldybės teritorijoje, tačiau akvatorija priskirta Klaipėdos uostui. Jis nevaldo tik marių dalies, kuri yra apie 30 metrų nuo Kuršių nerijos kranto.

Todėl E.Gentvilas ir pažymėjo, kad uosto vidinėje akvatorijoje nustatyta 30 metrų administracinė riba yra pagrįsta ir, jei ši marių dalis būtų perduota Neringos savivaldybei, tai neturėtų jokios įtakos nei uosto veiklai, nei planuojamoms suskystintųjų gamtinių dujų terminalo prie Kiaulės Nugaros salos statyboms.

Pasiūlė atiduoti Smiltynę

Lemiamą sprendimą, ar susimažinti savo teritoriją ir Neringai perduoti dalį Kuršių marių – maždaug 30 metrų nuo kranto ties pietine Klaipėdos riba, turi priimti uostamiesčio savivaldybės taryba. Atiduodama teritorija sudarytų apie 30 hektarų.

Tačiau politikai nelinkę lengvai atiduoti nei pėdos žemės, nei kibiro vandens.

Vakar Miesto ūkio komiteto nariai taip pat nepritarė parengtam sprendimo projektui pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribas.

„Niekas nė vienos pėdos žemės dykai neatiduoda, nesvarbu, kas paprašo. Manau, kad turi būti adekvatūs mainai. Be to, atiduoti savo teritoriją Neringos savivaldybei, reiškia, užsiprogramuoti problemų ateičiai, jei reikės derinti kokį projektą“, – nuomonę išsakė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Jam nepritarė komiteto narys Vytautas Lupeika, kuris teigė, jog Neringos savivaldybei derėtų atiduoti ne tik ruoželį Kuršių marių, bet visą Smiltynę.

Nuomonėms išsiskyrus ir komiteto nariams balsavus, paaiškėjo, jog dauguma nepritarė, kad Klaipėda netektų maždaug 30 hektarų Kuršių marių.

Neįtikino ir Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teiginiai, jog uostamiestis, atiduodamas kitai savivaldybei nedidelę dalį savo teritorijos, finansiškai nenukentės.

Derėjosi dėl trikampio

Klaipėdos savivaldybės ribos pastarąjį kartą buvo pakeistos 1996 m. Tąkart uostamiestis padidėjo beveik trečdaliu – iki 9 826 hektarų.

Per tuos keliolika praėjusių metų ne kartą virė diskusijos dėl Klaipėdos teritorijos ribų keitimo. Karščiausios jos buvo prieš kelerius metus, kai norą prisijungti prie miesto pareiškė dalis Žaliojo slėnio kvartalo, Purmalių kaimo gyventojų.

„Su Klaipėdos rajono savivaldybe vyko derybos dėl viso vadinamojo trikampio – Naujosios Kalotės, Purmalių ir Aukštkiemių – perėmimo. Tačiau galiausiai prijungimui prie miesto pasipriešino Aukštkiemių gyventojai. Klaipėdos rajono taryba patvirtino bendrąjį planą ir jame nenumatė galimybės tą teritoriją perduoti miestui. Pagrindinis argumentas buvo, jog rajonas praras dalį gyventojų pajamų, kitų mokesčių“, – prisiminė R.Gružienė.

Tačiau ji patikino, jog bendrasis planas nėra tas dokumentas, kuris užkirstų kelią koreguoti savivaldybių ribas.

„Manau, jog šis klausimas anksčiau ar vėliau bus iškeltas, nes patiems gyventojams būtų patogiau gyventi Klaipėdoje, o ne rajone. Pavyzdžiui, tuomet į Žaliąjį slėnį greitosios pagalbos medikai turėtų važiuoti nebe iš Gargždų, o iš uostamiesčio“, – teigė Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Gelbėtojai – tik sausumoje

Klaipėda galėtų perimti ne tik vadinamąjį trikampį, bet ir Karklę. Tokios pozicijos laikosi uostamiesčio tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

„Galbūt po Neringos mero A.Vinkaus iniciatyvos pakoreguoti savivaldybės teritoriją, vėl bus galima svarstyti klausimą ir dėl Karklės priklausomybės. Anksčiau su Klaipėdos rajono vadovais buvo kalbamasi, bet ta tema kažkaip nuvažiavo“, – teigė V.Plečkaitis.

Jo įsitikinimu, Karklę turėtų perimti arba Klaipėda, arba Palanga, nes dabar ši gyvenvietė, jos paplūdimiai yra tarsi podukros vietoje.

„Kalbama ne tik apie gelbėtojus, kurie Karklės paplūdimiuose nebudi. Todėl ištikus nelaimei pagalba turi skubėti iš Klaipėdos ar Palangos. Reikia spręsti ir krantų plovimo problemas, galų gale žvejų uostelio projektas guli stalčiuje“, – dėstė V.Plečkaitis.

R.Gružienės teigimu, Klaipėdos bendrajame plane, kuris galios dar ne vienus metus, yra numatyta vienintelė teritorija, kur miestas norėtų plėstis. Tai – Baltijos jūra.

„Klaipėdos riba baigiasi ten, kur baigiasi paplūdimys. Jūra jau nebėra mūsų teritorija, todėl net gelbėtojai formaliai gali dirbti tik sausumoje, nes jūra mums nebepriklauso – yra valstybės vandenys. Tačiau kol kas žingsnių, kad miestui būtų priskirta dalis jūros, dar nežengėme“, – tvirtino R.Gružienė.

Tačiau numatyta, jog miestas turėtų išsiplėsti maždaug porą kilometrų į Baltijos jūrą per visą uostamiesčiui priklausančių paplūdimių ilgį.

Komentaras

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras

Klausimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų keitimo yra labai jautrus. Kiek žinau, miesto tarybos nariai galimybę atsisakyti dalies Kuršių marių vertina, švelniai tariant, labai santūriai. Juokaudamas Neringos merui A.Vinkui pasakiau, jog ir Klaipėdai ką nors pasiūlytų, kad ši atsisakytų dalies teritorijos. Šilutės rajono politikai už tai, jog Neringai atiduoda dalį savo teritorijos, išsireikalavo, kad šilutiškiai žvejai galėtų nemokamai švartuotis Nidos prieplaukoje, o jaunavedžiams nereikėtų mokėti ekologinio mokesčio. Aišku, su kaimynais reikia draugauti, tačiau matau daugiau argumentų neskubėti atiduoti savo teritorijos. Kalbėti apie miesto plėtrą kur kas maloniau. Žinau, kad vyko derybos dėl Naujosios Kalotės, Purmalių, Aukštkiemių perdavimo miestui. Tai yra klausimas, dėl kurio ir vėl reikia kalbėtis, nes tose gyvenvietėse gyvena klaipėdiečiai. Manau, diskusija turėtų būti atgaivinta.

Klaipėda prasiplėtė

Prieš 16 metų Seimas įstatymu patikslino Klaipėdos administracines ribas ir jas praplėtė priskirdamas:

1. Kukuliškių gyvenamosios vietovės dalį – 73 ha;

2. Labrenciškės, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario gyvenamąsias vietoves ir Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų gyvenamųjų vietovių dalis – 1866,7 ha;

3. Lypkių, Žardės gyvenamąsias vietoves ir Švepelių, Rimkų, Budelkiemio, Laistų gyvenamųjų vietovių dalis – 784,5 ha;

4. Kairių gyvenamosios vietovės dalį – 6 ha.

Dabartinės Klaipėdos teritorijos ribos

Šiaurės riba – Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos Kukuliškių miško 12 kvartalo šiaurės riba, vaikų vasaros poilsio stovyklos „Žuvėdra“ vakarų, šiaurės ir rytų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos Kukuliškių miško 14 kvartalo šiaurės ir rytų ribos, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Černiachovskas–Priekulė pietų riba;

Rytų riba – magistralinis kelias Klaipėda–Liepoja, krašto kelias Klaipėda–Kretinga, Purmalės upelio vaga, Danės upės vaga, Ringelio upelio vaga, magistralinis kelias Klaipėda–Liepoja, krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, buvusios Jakų žemės ūkio įmonės pietų riba, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Rimkai–Gargždai pietų riba, krašto kelias Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda;

Pietų riba – Smeltalės upelio vaga, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Černiachovskas–Priekulė rytų riba, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio stoties „Draugystė“ pietų riba, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės pietų ir vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos dalies (pagal viaduką) šiaurės riba, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ III miesto vandenvietės I (griežto režimo) sanitarinės apsaugos zonos rytų, pietų ir vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos dalies šiaurės riba, Kuršių marios, Kuršių nerijos nacionalinio parko 24, 22, 20, 18, 16, 14, 12 kvartalų rytų ribos, Kuršių nerijos nacionalinio parko 8, 9 ir 10 kvartalų pietų ribos;

Vakarų riba – Baltijos jūros krantas.