Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdos senamiesčio kavinių klientams – valanda X

2013-06-21 05:00
Klaipėdos senamiesčio kavinių klientams – valanda X
Klaipėdos senamiesčio kavinių klientams – valanda X / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lauko kavines įsirengę uostamiesčio verslininkai jau skaičiuoja nuostolius. Įstaigos praranda gryname ore vakaroti norinčius klientus, kuriuos temstant turi suvaryti į stacionarias kavinės patalpas. Lauke aptarnauti vakarotojų jie negali dėl valdžios draudimų ir griežtos kontrolės.

Po 23 val. – į patalpas

Šiltais savaitgalių vakarais daugumoje miesto centre esančių kavinių būna daug žmonių. Ypač sudėtinga surasti vietą užeigose, kurios įsikūrusios Danės pakrantėje.

Tuo metu, kai klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai vakaroja lauke, kavinių patalpos būna tuščios.

Tačiau pasidžiaugti šiltais vakarais galima neilgai. Kavinių darbuotojos įspėja, kad 23 val. teks pereiti į vidų. Aiškinama, kad tokie reikalavimai – aptarnauti klientus po nurodytos valandos lauke draudžiama.

Sulaukę 23 val., dauguma lauko kavinėje sėdėjusiųjų išeina kitur, tačiau ir iš kitų kavinių darbuotojų jie išgirsta tokius pat įspėjimus.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai piktinasi, kad šiltais vakarais negalima ilgiau pasidžiaugti grynu oru.

„Sunku suprasti tokią tvarką. Miesto valdžia kalba apie senamiesčio gaivinimą, bet ko čia eiti, jei net lauke su taure vyno negali vakare pasėdėti, o vasara juk tokia trumpa“, – stebisi ir poilsiautojai, ir patys klaipėdiečiai.

Valdžia nemyli senamiesčio?

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkės pavaduotoja visuomeninio maitinimo klausimais Zita Lukoševičienė pasakojo, kad panašių komentarų lauko kavinių darbuotojai sulaukia nuolat, tačiau leisti žmonėms sėdėti lauke negali. Priešingu atveju kavinei gali tekti užsidaryti.

„Tvarka sugriežtinta praėjusiais metais. Vykdoma griežta kontrolė. Verslininkai bijo rizikuoti ir aptarnauti klientus lauke“, – tvirtino pavaduotoja.

Z.Lukoševičienės nuomone, toks darbo laiko ribojimas lauko kavinėms yra absurdiškas.

„Bendraujame su verslininkų asociacijomis iš Vilniaus, Kauno. Ten nėra tokių ribojimų. Verslininkai geranoriškai sutaria su miestų valdžiomis. Tik pas mus taip. Žmonės nepatenkinti, kad lauko kavinės taip trumpai veikia. Miesto valdžia nemyli senamiesčio“, – tikino pavaduotoja.

Priklauso nuo oro

Anot Z.Lukoševičienės, sunku pasakyti, kiek kavinės netenka klientų ir dėl to patiria nuostolių, kad negali aptarnauti žmonių lauke po 23 val.

„Viskas priklauso nuo oro. Kai šilta, visi nori sėdėti lauke. Patalpos tuščios“, – teigė pavaduotoja.

Z.Lukoševičienė prisiminė, kad tvarka ir kontrolė sugriežtintos buvo dėl gyventojų skundų.

Tačiau, anot pavaduotojos, nesuprantama, kam tada miesto valdžia išdavė leidimus kavinių naujuose pastatuose veiklai.

„Kam kvailinti tą verslininką, jei leidimas išduodamas, o paskui sutrumpinamas darbo laikas? Kažkaip kitaip viskas turėtų būti tvarkoma“, – dėstė pavaduotoja.

Senamiestis – ne miegojimui

Kavinių „Anikės teatras“, „Kabakas“, „Haze“ savininkas Kęstutis Vaišvila tvirtino, jog draudimas aptarnauti žmones po 23 val. lauko kavinėse kenkia verslui.

„Visi lauko kavines turintys verslininkai praranda klientus. Jei šiltas vakaras, 23 val. viskas tik įsibėgėja. Žmogus į vidų eiti nenori, o aptarnauti lauke jo negalima“, – tvirtino verslininkas.

K.Vaišvila prisiminė kuriozinę situaciją pernai Jūros šventės metu: „Kai visas miestas gyveno iki 2–3 valandos, lauko kavinės turėjo užsidaryti. Anksčiau nebuvo tokios kontrolės. Susidaro įspūdis, jog norima, kad visas miestas eitų miegoti 23 valandą“.

Pasak K.Vaišvilos, kadangi žmonės negali sėdėti lauko kavinėse centre, jie važiuoja į įstaigas už miesto ar į miegamuosius rajonus, kur kontrolė ne tokia griežta.

Verslininko teigimu, suprantama, kad senamiestyje gyvenantys žmonės nori ramybės, tačiau tai ne miegamasis rajonas.

„Visame pasaulyje bet kokio miesto senamiestyje yra šurmulys. Kitų šalių miestų centrai savaitgaliais ištuštėja tik penktą ryto“, – palygino verslininkas.

Anot K.Vaišvilos, Klaipėdos senamiestis, net lyginant su Vilniumi ar Kaunu, yra visiškai tuščias.

„Draugai turi sušio patiekalų kavinę Kaune. Savaitgaliais jie dirba iki paryčių. Žmonių pilna – yra trauka. Kodėl Kaune suklestėjo senamiestis? Nes verslininkai ir savivaldybė rado bendrą kalbą bei tarpusavio supratimą“, – teigė verslininkas.

Bijo netekti leidimų

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas aiškino, jog reikalavimas, kad viešoje vietoje veikla būtų vykdoma nuo 6 iki 23 val., galioja daug metų. Viskas susiję su ramybės valandomis.

„Kavinių lankytojai yra viena pusė, tačiau aplink kavines yra gyvenamieji namai. Gyventojai nenori triukšmo. Tad negalima žiūrėti į lauko kavines tik iš vienos pusės. Jei nebūtų gyvenamųjų namų, jos galėtų veikti ilgiau. Dabar po 23 val. eikite į vidų ir ten triukšmaukite“, – tvirtino vyriausiasis specialistas.

Anot R.Armono, pernai buvo nustatyta, kada galima riboti kavinės darbo laiką, sustabdyti iki pusės metų ar visiškai nutraukti leidimą veiklai.

Šios sankcijos taikomos už pažeidimus. Anksčiau tokios tvarkos nebuvo.

R.Armonas teigė, jog, patvirtinus šią tvarką, pradėta griežčiau kontroliuoti kavines. Tam ypač didelį dėmesį skiria savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

„Kavinės bijo netekti leidimų ir laikosi tvarkos“, – komentavo specialistas.

R.Armono teigimu, leidimų lauko kavinėms šiemet išduota panašiai tiek pat, kaip ir pernai. Valstybinėje žemėje – 41, privačiose valdose – 14.

„Leidimų ir dar išduosime, nes kai kurie verslininkai žadėjo jų ateiti vėliau. Paprastai vasaros sezono metu Klaipėdoje valstybinėje žemėje veikia apie 50 lauko kavinių“, – pasakojo vyriausiasis specialistas.

Komentaras

Aras Mileška

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas

Senamiesčio verslininkams daugiau kenkia ne draudimai, o nežinomybė – aiškios strategijos nebuvimas. Miesto valdžia dažnai žiūri į verslą kaip į subjektus, kurie nori turėti tik naudos sau. Tačiau nežiūrima, kad yra kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai, kurie įplaukia į miesto biudžetą. Miesto valdžia turėtų žiūrėti į verslą kaip į pajamų šaltinį miestui. Nauda iš jo yra visiems gyventojams. Turi būti aiški strategija tiek senamiesčiui, tiek pačiam verslui. Gyventojai piktinasi, kad šalia yra baras, žmonės ten garsiau kalba, groja muzika. Tačiau tokie nepatogumai taip pat yra per neapibrėžtumą – senamiestis nėra įvardytas kaip specifinė zona. Jei viešai būtų pareikšta, kad senamiestis yra miegamasis rajonas, tada viskas visiems būtų aišku – verslas ieškotų kitų nišų. Dabar bandoma suderinti miegamąjį rajoną su pramoginiu. Tačiau tai nesuderinami dalykai. Miesto valdžiai reikėtų apsispręsti, kalbėti su gyventojais, kad senamiestis yra pramoginis, o ne miegamasis rajonas, kad tai atneša naudą visam miestui per mokesčius. Vis kalbama apie senamiesčio gaivinimą. Tai ne pastatų renovavimas, o žmonių srautų didinimas, didesnis judėjimas. Atgaivinus senamiestį, bus triukšmo, pramogų. Net jei iškelsi kavinę toliau nuo gyvenamojo namo, žmonės vis tiek eis per senamiestį. Nepasakysi, kad čia draudžiama vaikščioti ir kalbėti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų