Tik Jūros šventė ir Pilies džiazo festivalis senamiesčio neišgelbės ir užsieniečių nepritrauks, todėl ir surengtas „Minčių lietus“, kaip atgaivinti uostamiestį.

Vieni – bejėgiai

Ketvirtadienį Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos posėdžio metu uostamiesčio verslo, miesto ir universiteto bendruomenės bei savivaldybės atstovai diskutavo, kaip paskatinti verslą ir turizmą Klaipėdos senamiestyje.

Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja Aušrinė Armaitienė teigė, kad senamiesčiui trūksta akcijų, kurios būtų organizuojamos be didesnių investicijų.

„Tačiau, kalbant apie renginius mieste, reikia juos diferencijuoti. Tarptautiniam lygmeniui turėtų būti akcentuojamos masinės šventės – Jūros šventė, didžiosios regatos. Visai kitokie renginiai galėtų būti organizuojami kaimyninių šalių turistams – kaliningradiečiams ar latviams“, – teigė vedėja.

Pasak jos, gyvybe pulsuoti turėtų uostamiesčio gatvės, o tai padaryti padėtų vietiniai menininkai.

A.Armaitienė sakė, kad Klaipėdoje turėtų atsirasti kuo daugiau patrauklių smulkmenų – skulptūrų, 3D vaizdų ant sienų, bendro stalo dienų ar savaitgalių.

„Turime daugybę idėjų, kurias galima realizuoti, tačiau vienas universitetas negali padaryti visko. Jam būtina verslininkų, valdžios atstovų pagalba“, – pripažino A.Armaitienė.

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Loreta Beržinskienė piktinosi, kad iš Klaipėdos senamiesčio viskas dirbtinai iškeliama.

„Situacijos negerina ir besidubliuojantys renginiai Palangoje, Nidoje ir Klaipėdoje. Net artėjanti Joninių šventė parodė, kad nesusikalbame – vienas renginys vyksta Jono kalnelyje, kitas – Kruizinių laivų terminale. Šventes turime išdėstyti taip, kad senamiestis nuolatos trykštų gyvybe“, – sakė L.Beržinskienė.

Reikia unikalumo

„Švyturio menų doko“ steigėjas ir gatvės cirko festivalių organizatorius Vaidas Kvedaras įsitikinęs, jog bandymai sekti didesnių miestų pavyzdžiu naudos neatneš.

„Klaipėdos renginius reiktų kilstelėti į aukštesnį lygį. Būtina kurti kažką savito ir unikalaus, o ne bandyti pritaikyti sostinės praktiką. Visame pasaulyje populiarūs cirko artistų pasirodymai gatvėse – puikus būdas į Klaipėdą pritraukti žmones iš visos Lietuvos ir užsienio“, – sakė V.Kvedaras.

Pasak jo, liūdna tai, jog miesto savivaldybei pasiūlius tokią idėją, sulaukta daugybės argumentų, kodėl renginys sukels problemų.

„Kyla klausimas, kodėl valdžios atstovai nepriima sumanymų, kurie gali tapti finansiškai patrauklūs. Profesionalūs cirko artistai iš viso pasaulio tris dienas nuo ryto iki vakaro užtvindytų senamiestį patraukliais akiai reginiais. Prie kelių scenų mieste galėtų burtis verslininkai, užsiimantys prekyba. Tereikia pirminės investicijos, kuri senamiestį padėtų paskandinti vietinių ir užsieniečių sraute“, – dėstė renginių organizatorius.

Trūksta legendų

Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas teigė, kad ne švenčių organizavimas turėtų tapti prioritetine sritimi, norint atgaivinti senamiestį ir jį paversti patraukliu turistams.

Pasak jo, miestas turėtų žavėti kasdienybe, savitais akcentais ar lankytinomis vietomis.

„Siūlėme vieną Danės kratinę pakrikštyti vokiečių archeologo Heinricho Šlymano vardu, kuris viešėdavo Klaipėdoje, tačiau ji buvo pavadinta Senosios Muitinės vardu. Reiktų išnaudoti vietinių ar pasaulinių įžymybių populiarumą. Su uostamiesčiu susijęs ir Tomas Venclova, Ignas Šeinius. Galima pabandyti ieškoti įdomių dalykų ar net sukurti legendų“, – kalbėjo V.Čepas.

Anot jo, mes patys ir žudome senamiestį. Vicemeras teigė pats matantis, kaip užsienietės turistės nelipa iš autobuso, nes negali paeiti grindiniu.