Uostamiesčio futbolo aistruoliai gali sulaukti dienos, kai Klaipėdos centriniame stadione išvys ne tik vietines, bet ir Ispanijos, Anglijos, Italijos ar Vokietijos nacionalines rinktines. Tai – ne utopija, o realūs planai.

Šalis be gerų stadionų

Kad svajonės virstų realybe, uostamiesčio vadovų ir tokio sumanymo iniciatoriaus – Klaipėdos apskrities futbolo federacijos (KAFF) prezidento Romualdo Jonaičio laukia įtampa – stadione reikia atlikti daugybę darbų.

R.Jonaičio idėja susilaukė uostamiestyje viešėjusio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Liutauro Varanavičiaus pritarimo.

Svečias apgailestavo, kad mūsų šalyje nėra Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) klubų ir nacionalinių rinktinių varžybų reikalavimų atitinkančio trečios kategorijos statuso stadiono.

"Lietuvoje šiuo metu nėra nė vienos tokios sporto bazės, Klaipėda galėtų būti pirmasis miestas, turėsiantis tokio lygio stadioną", – liūdną situaciją valstybėje konstatavęs jis kvietė klaipėdiečius imtis darbų.

Meras žadėjo paramą

Futbolo sporto šakos atstovams pritarė juos priėmęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Susipažinęs su preliminarių darbų sąrašu ir pasidžiaugęs, kad baigiamas tvarkyti apšvietimas, jau veikia švieslentė, stadione – viena geriausių Lietuvoje vejų, miesto galva konstatavo, jog likę darbai "nėra drakoniški".

Anot mero, daugiausiai lėšų ir vargo pareikalaus dengtas modernus VIP sektorius.

Pagal tarptautinius reikalavimus po stogu turi būti 2 tūkst. plastikinių kėdžių, bent 100 vietų įrengta žiniasklaidos atstovams, komentatoriams, taip pat patalpos spaudos konferencijoms, televizijos studijai, medicininėms apžiūroms, papildomi kambariai teisėjams, varžybų inspektoriams.

c, specialaus sektoriaus neįgaliesiems.

R.Taraškevičius prasitarė, kad mintyse sumojo, kiek kainuos likę darbai: "Apie pusantro, du milijonus litų".

Tačiau miesto vadovas dievagojosi, kad neprisižadėjo futbolininkams.

"L.Varanavičiui ir R.Jonaičiui sakiau, kad ieškosiu galimybių, jog stadionas būtų sutvarkytas ir atitiktų tarptautinius reikalavimus, – pokalbio su svečiais nuotrupų neslėpė meras. – Tačiau, ar pavyks tai įgyvendinti, priklausys ne nuo manęs, o nuo miesto politikų valios ir jų geranoriškumo."

Kalbėdamas apie tai, miesto vadovas prisiminė 2003-iuosius, kai "Atlantas", žaidęs UEFA taurės turnyre, Klaipėdoje priėmė lenkų Grodzisko "Groclin" klubą.

Tuomet teisėjai buvo įkurdinti sunkiaatlečių pirtyje, dopingo kambarys įrengtas moterų tualete, o plunksnos broliai iš Lenkijos kantriai sėdėjo už grotų esančioje patalpoje su aprasojusiais stiklais.

Žiūrovai, neturėję, kur atlikti gamtinių reikalų, šlapinosi ant stadioną juosiančios sienos.

Negana to, škvalinis vėjas plėšė virš VIP tribūnos esančio stogo dangą, kurios gabalai krito ant žmonių.

Konkuruos kiti miestai

LFF prezidentas nekonkretizavo paramos sumos, kuria prisidėtų prie darbų.

"Jeigu savivaldybė įsipareigos įvykdyti reikalavimus, manau, sutarsime ir dėl mūsų indėlio", – atsargiai kalbėjo L.Varanavičius.

Kokios sumos prireiks darbams, nedrįso prognozuoti ir R.Jonaitis.

"Gavęs miesto vadovo pritarimą, paprašysiu specialistų, kad būtų atliktas darbų auditas ir sudaryta sąmata", – žadėjo jis.

Tai antrasis klaipėdiečio užmojis privilioti į Klaipėdą užsienio futbolo komandą. Prieš kelerius metus R.Jonaitis jau buvo gavęs reikalingų atlikti darbų sąrašą, kuris nelabai skyrėsi nuo šiandieninio.

Stadionas turėjo spindėti iki šių metų balandžio. Nors vadovo norams nebuvo lemta išsipildyti, daug darbų pasitarnavo naujajam projektui.

Pastaraisiais metais buvo sutvarkytos stadiono vidaus patalpos, žiūrovams įrengtas šiuolaikiškas tualetas, švieslentė, pradėti apšvietimo darbai.

Tačiau net idealiai atlikus visus darbus, dar reikės tikėtis LFF vadovų malonės, kad klaipėdiečiai išvystų, pavyzdžiui, anglus arba vokiečius.

Mat nesėdės rankas sudėję ir kitų, taip pat užsienio komandas priimti galinčių, stadionų šeimininkai – vilniečiai, kauniečiai ir marijampoliečiai.

Kaip pajuokavo L.Varanavičius, klaipėdiečiai, pateikę tokią paraišką, buvo priimti prie starto linijos kartu su tais miestais.

"Dabar nuo pačių jūsų priklausys, ar sulauksite Klaipėdoje užsienio žvaigždžių", – šyptelėjo LFF prezidentas.

Apskrities futbolo vadovas užsimojęs ne vien prikelti centrinį stadioną. Įsisukus darbams, R.Jonaitis tikisi kartu sutvarkyti atsargines aikštes, esančias greta.

Vienoje jų bus paklota dirbtinė veja, įvertinta puse milijono, kurią prižadėjo padovanoti LFF su sąlyga, kad miestas įrengs pagrindą – "padą", pareikalausiantį apie 700 tūkst. litų.

Siekis išvysti Klaipėdoje tarptautinį mūšį atvėsino R.Jonaičio entuziazmą uostamiestyje pastatyti dirbtinės dangos maniežą.

"Vardan stadiono mintį apie maniežą atidedu keleriems metams, – prisipažino KAFF prezidentas. – Juolab nereikia užmiršti, jog kitais metais didžiausio dėmesio ir finansų pareikalaus sporto arena."

Daugiausiai litų suryja veja

Miesto politikai turėtų būti dosnesni stadionui.

Lapkritį jie balsavo, kad didžiausią uostamiesčio sporto objektą su savivaldybės kišene sietų virkštelė – negalintis išgyventi stadionas vėl tapo biudžetine įstaiga.

"Kad normaliai gyvuotų, per metus jam reikia 400 tūkst. litų. Mes sukrapštome tik 30 tūkst. Kadangi savivaldybė nuolat skiria nemažai lėšų objektui, nematau kitos išeities – tik vėl tapti biudžetine įstaiga", – prieš politikų balsavimą kalbėjo stadiono direktorius Romualdas Pargaliauskas.

Kelerius metus stadioną valdė trys dalininkai: miesto savivaldybė, "Atlanto" futbolo klubas ir Klaipėdos lengvosios atletikos federacija.

"Futbolininkai ir lengvaatlečiai geranoriškai įteisino dalininkų teisių perleidimą", – pastebėjo aštuntuosius metus čia dirbantis R.Pargaliauskas.

"Viešąją įstaigą vėl paversti biudžetine – teisingiausias sprendimas, – tvirtino Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius. – Pastaraisiais metais savivaldybė investavo milijonines lėšas į objekto renovaciją. 80 proc. stadiono pajamų sudarė savivaldybės finansai."

Miesto sporto vadovas paminėjo kuklesnę sumą, kuri būtų reikalinga stadionui išgyventi – 300 tūkst. litų.

"Daugiausiai pinigų reikalauja vejos agrotechninė priežiūra, – atviravo I.Pocius. – Esant geresnei ekonominei situacijai, jai galima būtų skirti daugiau lėšų, tačiau šiandien reikia kiek įmanoma taupyti."

Daug metų "Žalgirio" vardu vadintas stadionas miestui priklausė iki 1993-iųjų. Tuomet valstybė priėmė įstatymą dėl sporto objektų grąžinimo sporto draugijoms.

Tris futbolo aikštes, sporto salę, pagalbines patalpas ir namą, vėliau tapusį viešbučiu, perėmė "Žalgirio" draugija. Turtui valdyti buvo įkurta bendrovė "Nesė-Žalgiris".

Po penkerių metų ši bendrovė, nepanešusi naštos, atsikratė aikštynų ir sporto salės, tačiau pastatą, virtusį viešbučiu, pasiliko.

2003-iaisiais įkurta viešoji įstaiga "Klaipėdos centrinis stadionas". Kitais metais, kai buvo sumokėti pinigai "Žalgirio" sporto draugijai, labai apleista pagrindinė miesto sporto arena grįžo į klaipėdiečių rankas.