Ėmė bylinėtis, kai baigė

Užsienietis Klaipėdoje studijavo antros pakopos verslo vadybos mokslus ir įgijo magistro laipsnį.

Į teismą jis kreipėsi tik tada, kai baigė studijas. Pareiškime jis išdėstė daugybę argumentų, kodėl jam turėtų būti grąžinti sumokėti pinigai.

Pirmiausia, iš tolimos šalies atvykęs vyras tikino pasijutęs apgautas.

Mat, prieš sudarydamas sutartį su universitetu, jis buvo tikinamas, kad jam bus pranešta, ar susidarė 10 anglų kalba studijuosiančių studentų. Esą priešingu atveju grupė nebūtų buvusi formuojama.

Tikėjęsis mokytis su kitais angliškai kalbančiais žmonėmis, jis iš tiesų buvęs toks vienintelis, todėl neva buvo suklaidintas ir neturėjo galimybės spręsti, ar rinktis tokias studijas.

Užsienietis aiškino, kad, neturėdamas angliškai kalbančių studijų draugų, jis neteko galimybės diskutuoti, dirbti su kitais studentais grupėje.

Indas teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė ir laisvai pasirinkti trijų dalykų, kaip numatyta studijų sutartyje, jie buvę primesti be galimybės ką nors keisti.

"Nupjovė" semestro pradžią

Buvęs Klaipėdos universiteto studentas turi priekaištų ir dėstytojams.

Esą pagal studijų sutarties sąlygas jie visi turėjo mokėti anglų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu.

Buvęs studentas ieškinyje paminėjo dviejų dėstytojų pavardes, kurie nemoka anglų kalbos, o kitų gebėjimai bendrauti šia kalba esą neatitinka nurodyto lygio.

Maža to, dėstymas buvęs epizodiškas, tik po kelias valandas per semestrą, dėstytojai nesuteikę studentui medžiagos, nepateikę nuorodų, nereikalavę atlikti kontrolinių darbų, parengti referatų, ne visų dalykų studijos baigėsi egzaminais.

Buvęs studentas tikino, kad viena dėstytoja du mėnesius atostogavo, o tuo metu jos niekas nepavadavo, tad jos dėstomo dalyko paskaitos nė nevyko.

Užsienietis ieškinyje teigė, kad kitas dėstytojas "nupjaudavo" semestro pradžią. Ką tuo norėta pasakyti, nepaaiškinta.

Neįtiko ir biblioteka

Pareiškimo autorius priekaištų pažėrė ir universiteto bibliotekai, kurioje jis esą negavo medžiagos studijoms, o vieno vadovėlio biblioteka turėjo vienintelį egzempliorių, todėl darbuotoja neleido jo išsinešti.

Kadangi, anot svetimšalio, dėstytojai nepateikė jam studijuojamų dalykų medžiagos, pareiškėjas ją turėjęs įsigyti savo lėšomis kitų valstybių interneto bibliotekose.

Buvęs studentas turi priekaištų ir dėl nepakankamai griežtų egzaminų. Esą dėstytojai egzaminavo jį atsainiai, paviršutiniškai, iš esmės netikrindami jo žinių.

Vyras dėstė, kad gavo semestro įvertinimus, nors mokslo darbų nė nerengė.

Baigiamojo darbo gynimą jis pavadino kelių minučių formalumu, kuris atliktas net nesiaiškinant, ar darbas atitinka Švietimo ministerijos keliamus reikalavimus.

Išseko, apalpo, susižeidė

Dar vienas priekaištas Klaipėdos universitetui – dėl mokesčio, kurio reikalaudami universiteto darbuotojai sukėlė studentui daug nepatogumų ir nuostolių.

Ieškinyje teigiama, kad 2017 m. jis norėjo mokytis Suomijoje, pasinaudodamas "Erasmus" mainų programa, tačiau į šią šalį klaipėdiečiai jo nesiuntė, kol jis nesumokėjo dalies to semestro mokesčio – 400 eurų.

Dėl to sumažėjusi jo "Erasmus" studijų stipendija, vietoj 1 927 eurų jam buvo išmokėta 1 527 eurai, tai yra mėnesiui jam teko 382 eurai.

Todėl, neturėdamas kitų pajamų, Suomijoje šis vyras nusilpo, prarado sąmonę, pargriuvo ir patyrė traumą.

Kadangi šioje šalyje gydymas esąs labai brangus, pareiškėjas esą išvykęs gydytis į savo tėvynę. Neva taip dėl neteisėtų Klaipėdos universiteto darbuotojų veiksmų jis teigė patyręs daug išlaidų, kurių buvo galima išvengti, jeigu universitetas būtų laikęsis pasirašytos studijų sutarties.

Reikalauja beveik 5 tūkst. eurų

Dar vienas buvusio studento priekaištas mokslo įstaigai – dėl nesuteiktų tinkamų gyvenimo sąlygų.

Esą šiam studentui buvo rodoma didelė nepagarba, nes nebuvo suteikta galimybė vienam gyventi naujojo bendrabučio kambaryje.

Svetimšalis ieškinyje dėstė prašęs atskiro kambario naujame bendrabutyje, tačiau kažkokia darbuotoja jam paaiškinusi, kad indų tautybės studentai naujajame bendrabutyje neapgyvendinami.

Apie tai jis norėjęs pasikalbėti su universiteto rektoriumi, tačiau pas jį studentas nebuvęs įleistas, o gautas atsakymas buvęs formalus.

Pareiškėjas ieškinyje teigė, kad dėl netinkamos kokybės paslaugų jis neįgijo norėtų žinių ir išsilavinimo, todėl prašo grąžinti jam visus už studijas sumokėtus pinigus – 4 880 eurų ir stojimo dokumentams tvarkyti išleistą sumą.

Diplomo neatsisakė

Advokatė Irena Jermolajeva tikino su panašiu ieškiniu susidūrusi pirmą kartą ir teismų praktikoje neaptikusi nieko panašaus.

"Manau, kad ieškinys visiškai nepagrįstas. Žmogus mokėsi dvejus metus ir nė karto niekam neišreiškė jokių pretenzijų, nors tokią galimybę turėjo. Iš visų bylos dokumentų matyti, kad tai mokantis ginti savo teises vyras. Iš dokumentų, kuriuos turiu, suprantu, kad niekas jo interesų nevaržė. Jeigu būtų kreipęsis dar besimokydamas, viską būtų buvę galima išspręsti, – komentavo advokatė. – Turiu liudijimus kitų indų kilmės studentų, kurie mokosi Klaipėdos universitete ir yra viskuo patenkinti. Jeigu ir kiti užsieniečiai kalbėtų ką nors panašaus, gal tai būtų pretekstas svarstyti, ar ieškinyje dėstoma tiesa. Pagaliau, jei viskas buvo taip blogai, studentas galėjo neimti diplomo."

Pasak teisininkės, universitetas nėra suinteresuotas diskriminuoti svetimšalių studentų, nes jie yra kviečiami čia studijuoti.

Advokatės žiniomis, pareiškėjas tik gavęs diplomą vieną kartą pasiprašė priimamas universiteto rektoriaus, bet pas šį nepateko. Tam yra priėmimo valandos, be to, į rektorių buvo galima kreiptis raštu. Visa tai jis galėjo padaryti dar mokydamasis.

Svetimšalis nepasinaudojo ir teise spręsti problemas ginčų komisijoje.

Galės pateikti įrašus

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stašys, kurį buvęs studentas ieškinyje įvardijo kaip nemokantį anglų kalbos, buvo šokiruotas sužinojęs apie pareiškimą teismui.

Profesoriui sukėlė juoką buvusio studento teiginys, kad būtent jis visiškai nemoka anglų kalbos. Vyras tikino galėsiąs teismui parodyti dokumentus, garso įrašus, kurie įrodys jo gebėjimus.

Žmogus, kurį mes mokėme, mano nuomone, šmeižia universiteto ir katedros vardą.

Pasak R.Stašio, baigiamojo darbo gynimo procesas įrašinėjamas ir apie tai pranešama studentams, o pats darbas tikrinamas plagijavimo programomis.

"Žmogus, kurį mes mokėme, mano nuomone, šmeižia universiteto ir katedros vardą. Manau, kad universitetas turėtų pasielgti truputį rimčiau ir jį paduoti į teismą už šmeižtą. Esu labai nusivylęs, kad žmogus taip elgiasi norėdamas išsaugoti Europos Sąjungos vizą. Man, kaip Vadybos katedros vedėjui, labai apmaudu, tikiuosi, kad daugiau tokių studentų į mūsų universitetą neįstos ir mums nereikės su jais susitikti ar turėti reikalų", – piktinosi R.Stašys.

Nesusigaudo situacijoje

Vadybos katedroje dirbantis lektorius Aurimas Župerka ieškinyje kaltinamas "nupjaudavęs" semestro pradžią.

Pats A.Župerka prisiminė pirmąjį susitikimą su studentu derinęs elektroniniais laiškais.

Vėliau studentas pranešė, kad sutartą dieną jis susitikti negali, nes išvažiuoja į Varšuvą tvarkyti vizos reikalų. Kai jis grįžo, susitarta dėl kitos datos.

Iš šio studento dėstytojas teigė negirdėjęs jokių pretenzijų ar nepasitenkinimo, atrodė, kad yra motyvuotas studentas.

Dėstytojai stebisi, kad studijų metu viskuo patenkinto studento pozicija pasikeitė, kai jis gavo magistro diplomą.

Ieškinyje minima, kad docentė Erika Župerkienė du mėnesius atostogavo, tuo metu jos niekas nepavadavo, jos dalyko paskaitos nevyko.

Docentės sutuoktinis pasakojo, kad su minėta situacija yra susipažinęs.

"Studentas nelabai gaudosi situacijoje. Visi dėstytojai vasarą paskaitų neskaito ir turi oficialias atostogas. Kiek pamenu, jis grįžo iš studijų pagal "Erasmus" programą ir nesusivokė situacijoje. Paprastai, kai žmogus ko nors nesupranta, eina ir klausia, o ne ieško kaltų", – tikino A.Župerka.

Ne vienas kalbintas dėstytojas minėjo, esą pats studentas kalbėjo laužyta anglų kalba su labai dideliais tarimo defektais, tad reikėdavo priprasti prie jo kalbos manieros.

Mano galva, žmogus siekia visiškai kitokių tikslų.

"Mano galva, žmogus siekia visiškai kitokių tikslų. Nemanau, kad jam šis procesas sudarys galimybę ateityje pasilikti Europos Sąjungoje. Vienas mūsų magistrantas, atvykęs iš tos pačios Indijos, baigęs studijas ir sėkmingai apgynęs darbą, gavo darbą Ispanijoje. Šis žmogus savo triūsu, o ne šmeižtu ir gudrumu ieškojo galimybės išlikti ES. Man apmaudu dėl tokio ieškinio teismui, jo autorius – įdomus žmogus, maniau, kad jis būtų galėjęs ir dar ką nors daryti mūsų universitete. Juk turime ir doktorantūros studijas. Aš iš jo tokių dalykų nesitikėjau", – su apmaudu kalbėjo R.Stašys.

Procesas gali užtrukti

Galvodama apie tai, kas galėjo magistro studijas baigusį svetimšalį pastūmėti kreiptis į teismą, advokatė I.Jermolajeva svarstė, kad tokių priežasčių galėjo būti dvi: noras atgauti už studijas sumokėtus pinigus arba viltis teismo proceso laikui prasitęsti ES vizą.

Bylinėjimasis gali trukti ir metus. Parengiamasis posėdis, tikėtina, įvyks ne anksčiau nei po mėnesio.

Universitetui atstovaujančios teisininkės žiniomis, civilinio ieškinio autoriui buvo atsisakyta pratęsti vizą, vyras turėjo išvykti į Indiją.

Jo interesams teisme atstovaus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė.

Pasaulyje būna netikėčiausių civilinių ieškinių, kuriuos teikdami žmonės siekia savanaudiškų tikslų.

Pavyzdžiui, karšta kava lėktuve apsipylęs keleivis yra reikalavęs milžiniškos kompensacijos, teigdamas, kad dėl to gulėjo ligoninėje ir jam buvo leidžiamas morfijus.