Stiprina direkcijos galias

Didesnė dalis pasikeitimų įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Tai susiję ir su Klaipėdos uosto naudojimo taisyklių pokyčiais. Minėtų taisyklių pakeitimą susisiekimo ministras patvirtino jau lapkričio 23 d.

Pagrindinė nuostata yra tokia, kad vykdant Jūrų uosto naudojimo taisyklių pokyčius ir įgyvendinant pačias taisykles daugiau galių suteikia akcine bendrove tapusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Konkrečiai nurodyta, kad uosto naudojimo pokyčiai daromi atsižvelgus į Uosto direkcijos teikimą.

Taip pat Klaipėdos jūrų uosto kompanijoms nurodyta, kad uoste atlikdamos bet kokius su nekilnojamuoju turtu susietus sandorius, kadastro matavimus ir panašiai, jos privalo apie pokyčius raštu ir elektroniniu būdu pranešti Uosto direkcijai.

Taip siekiama, kad Klaipėdos uoste neatsirastų bendrovių, kurios jame įsikuria neturėdamos nieko bendro su uosto veikla.

Netgi papildomos nuostatos, kas uoste yra komercinė ir ūkinė veikla. Tai yra veikla, kuri numatyta uosto bendrajame plane, Uosto direkcijos planavimo dokumentuose ar vykdoma tokia specifinė veikla, kuri galima tik uosto teritorijoje.

Iš dalies ir dėl Europoje vykstančio karo į jūrų uostą sugrįžta nuostatos, kurios buvo tik sovietmetyje.

Nuo seno susiklosčius aplinkybėms, šiuo metu tarp uosto žemės nuomininkų yra ir tokių, kurie su uosto veikla neturi nieko bendro. Tai yra tarsi stabdys tradicinei uosto veiklai brangios vertės uosto sklypuose.

Draudimas piešti uoste

Šiek tiek koreguojama ir patekimų į uostą tvarka bei veikla jame. Šie pokyčiai gali būti susiję ir su geopolitine situacija. Įtakos gali turėti ir šiuo metu Europoje vykstantis karas.

Bet kuriuo atveju aišku, kad neramumai daro didelę įtaką uostų ir kitų strateginių objektų veiklai. Pavyzdžiui, po terorizmo išpuolio prieš JAV 2001 m. rugsėjo 11-ąją jūrų uostuose atsirado nauja saugumo tvarka, vadinamasis ISSP kodas.

Dabar Klaipėdos uosto naudojimo taisyklėse perdėliojami kai kurie uosto vartų apsaugos, patekimo į uostą aspektai. Labiau konkretinama, pagal kokią tvarką iš jūrų uosto galės išeiti ir į jį pakliūti ES ir trečiųjų šalių jūrininkai, gelbėjimo, avarinės ir kitos tarnybos.

Konkretizuojama, kad leidimai patekti į uostą gali būti ir mokami. Jei taip yra, turi būti nustatyti aiškūs patekimo į uostą įkainiai. Mokami leidimai į uostą būdavo ir iki šiol. Kiekviena uosto kompanija būdavo nusistačiusi skirtingas leidimų kainas.

Mokamus leidimus dažniausiai turėdavo pirkti įvairios komercinės firmos, kurių darbuotojai dirbo uoste.

Nemokami leidimai privalo būti teikiami uoste stovinčių laivų jūrininkams, jūrininkų gerovės organizacijoms, laivų agentavimo, aprūpinimo, priežiūros paslaugas teikiančių kompanijų atstovams, krovinių ekspeditoriams. Nemokamus leidimus privaloma išduoti ir uoste esančių bankrutuojančių kompanijų administratoriams, jų įgaliotiems asmenims, interesų tose kompanijose turintiems antstoliams.

Nurodyta visiškai nauja nuostata, kad Klaipėdos uoste draudžiama filmuoti, fotografuoti ar netgi piešti uosto objektus, teritoriją ar pastatus. Tokios nuostatos, kad būtų draudžiama piešti, nebuvo netgi sovietinėje sistemoje, kur drausta filmuoti ar fotografuoti strateginius objektus. Sovietmetį nebuvo galima filmuoti ar fotografuoti iš oro, nes tai apimdavo platesnį topografinį vaizdą. Panašu, kad sovietmetis, bent į uostą, sugrįžta.

Alternatyvių degalų tiekimas

Dalis naujovių įvedama ir dėl pavojingų krovinių uoste. Įvedamas draudimas, kad jei laive yra pavojingas krovinys, prie jo statyti kitą laivą be uosto kapitono leidimo neleidžiama.

Naujovė susieta ir su Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Įvesta nuoroda, kad pradedant prie jo atplaukusio laivo iškrovimą ir baigus jį turi būti pranešama uosto dispečerinei. Taip pat turi būti nurodomas ir iškrauto krovinio kiekis.

Kai kurios naujovės įvedamos ir dėl saugaus degalų tiekimo į uostą. Tai apima tiek įprastus degalus, kaip naftos produktai, tiek alternatyvius degalus, kurių uoste tik daugės. Alternatyvių degalų tiekimo į uostą veikla turės būti apdrausta. Pilant alternatyvius degalus į laivus operacijoje privalės dalyvauti saugos pareigūnas, kuris kontroliuotų, kaip alternatyvūs degalai tiekiami į laivus.

Alternatyvūs degalai ir apskritai įvairūs chemijos produktai didina ir ateityje didins pavojų uoste. Kai kurios naujovės, pavyzdžiui, elektromobilių ar laivų baterijos, atrodė gana saugus energijos šaltinis, tačiau po vieno ar kito įvykio buvo įsitikinta, kad kilus gaisrui jos yra ypač pavojingos.