Staigiai ištirpusi atsarga

Šiemet po pirmųjų dviejų mėnesių Klaipėdos uosto krova augo 10,6 proc., o po trijų mėnesių ji nusileido iki minus 0,2 procento. Sukaupta 720 tūkst. tonų atsarga kovą visiškai ištirpo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas dėl to tragedijos nedarė. Rezultatus jis vertino optimistiškai, nes atsilikimo nuo praeitų metų matas – vos vienas nepakrautas laivas – 24 tūkst. tonų.

Didesnis – net 3,6 proc. atsilikimas nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio fiksuotas pagal pajamas. Jų iš viso gauta 15 mln. 408 tūkst. eurų. Šiemet į uostą atplaukė mažiau didelių laivų, tanklaivių, iš kurių gaunamos didesnės rinkliavos.

Uosto krovos kompanijos deda didžiules pastangas, kad būtų išlaikyti srautai, ieškoma ir naujų krovinių.

Klaipėdos uostą žemyn ėmė tempti baltarusiškų krovinių netektis. Rusijoje oficialiai paskelbta, kad per kovą Leningrado srities uostai perėmė 220 tūkst. tonų baltarusiškų naftos produktų, kurie anksčiau krauti per Klaipėdos uostą.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pirmąjį ketvirtį įvertino kaip neblogą. Anot jo, įtaką krovai darė ne tik pandemija, geopolitinė situacija, bet ir netikėtas incidentas, kai beveik visą savaitę buvo uždarytas Sueco kanalas.

„Uosto krovos kompanijos deda didžiules pastangas, kad būtų išlaikyti srautai, ieškoma ir naujų krovinių. Klaipėdos uosto stiprybė yra jo diversifikacija. Kai dėl geopolitinės situacijos mažėjo naftos produktų, dėl pandemijos ir vartojimo – konteinerių, tuo pat metu Klaipėdos uoste augo trąšų, jūrų keltais gabenamų krovinių krova“, – pastebėjo V.Šileika.

Vaidotas Šileika

Kaip paveiks sankcijos?

Tiek A.Latakas, tiek V.Šileika nenoriai kalba apie šių metų Klaipėdos uosto krovos prognozes. Vienas iš esminių yra Baltarusijos krovinių faktorius. Šios šalies kroviniai Klaipėdos uostui ypač svarbūs.

Jie, kaip pastebėjo A.Latakas, svyruoja nuo 32 iki 35 proc. Klaipėdos uosto krovos. Jei būtų suskaičiuota viskas, kas yra ir konteineriuose, tai Baltarusijos kroviniai siektų ir iki 37 proc.

Jungtinės Amerikos Valstijos plečia sankcijas prieš Baltarusiją. Bus įšaldytos kai kurių įmonių sąskaitos.

Pagrindinio Klaipėdos uosto partnerio „Belaruskalij“ tarp tų įmonių, kurių sąskaitas žadama įšaldyti, nėra. Tačiau Rusijoje pasirodė pranešimų, kad susitarta dėl 10 mln. tonų baltarusiškų trąšų pervežimo į Rusijos uostus šios šalies geležinkeliais.

„Kokią įtaką iki birželio 3 d. paskelbtas memorandumas Baltarusijos įmonėms padarys Klaipėdos uosto krovai, galėsime pasakyti tik liepos mėnesį. Ieškome naujų krovinių, kurie pakeistų baltarusiškus. Su visais galimais srautais dirbame. Kalbame su Ukraina, Turkija, Gruzija. Jei smarkiai mažėtų ar nebeliktų baltarusiškų krovinių, juos Klaipėdos uoste galėtų kompensuoti HUB-ų arba krovinių paskirstymo veikla. 15,5–17 metrų gyliai, kurie netrukus bus Klaipėdos uoste, leistų vykdyti tokią veiklą“, – tikino A.Latakas.

V.Šileika pastebėjo, kad krovos kompanijos vertina riziką dėl Baltarusijos krovinių.

„Nėra paprasta žaibiškai vienus krovinius pakeisti kitais. Uosto kompanijos jų ieško. Situacija rinkoje nėra paprasta, konkurencija didžiulė. Bet kokios sankcijos Baltarusijai kelia riziką, kurią Klaipėdos uoste vertiname. Gauname paklausimų iš krovinių siuntėjų dėl galimos tolesnės veiklos. Baltarusijos įmonės, kurioms būtų taikomos memorandumo sankcijos, nutrauktų krovinių siuntimą per Klaipėdos uostą, nes baiminasi, kad kroviniai jame būtų areštuoti“, – pastebėjo V.Šileika.

Algis Latakas

Atsargios prognozės

Uosto direkcijos vadovas A.Latakas apie šių metų krovą kalba itin atsargiai. Anot jo, antrus metus iš eilės siekti krovos rekordo būtų didžiulis iššūkis.

Pandemija, sankcijos, baltarusiški kroviniai, Rusijos įtaka – tai nauji veiksniai, kurie iki šiol Klaipėdos uoste poveikio nedarė, o šiemet jau daro. Kaip kiekvienas iš jų veiks, kol kas nežino niekas.

A.Latakas pastebėjo, kad tradiciškai nuo balandžio krovinių srautai uostuose krenta. Jie vėl atsigauna rugpjūtį, kai prasideda naujo derliaus grūdai. Jei derlius bus geras, tai turės įtakos ir Klaipėdos uostui.

Dar vienas itin svarbus Klaipėdos uosto veiklos rodiklis yra ūkio ir ekonomikos augimas Lietuvoje. Pastaraisiais metais Klaipėdos uosto krova augo ir dėl Lietuvos naftos, chemijos, medienos apdirbimo, baldų pramonės plėtros.

Anot A.Latako, Klaipėdos uosto sėkmė priklausys ir nuo to, kaip Lietuvos geležinkeliai žemesniais tarifais sugebės atvežti krovinius, kad ir iš tos pačios Ukrainos, kuri Klaipėdos uostą įvardija šiauriniais prekybos vartais.

V.Šileika pastebėjo, kad Vakarų Europos uostus, įskaitant ir Klaipėdą, dar kelis mėnesius veiks Sueco kanalo blokavimo pasekmės. Dėl to šiuo metu yra susidariusi sunki situacija. Europos uostai yra perpildyti, dirba lėtai, atšaukiami net kai kurie linijiniai laivai.

„Išsibalansavusi laivyba ne taip greitai sugrįš į planinius grafikus. Konteinerių gabenimo įkainiai auga. Tai gali turėti įtakos ir Lietuvos eksportui“, – sakė V.Šileika.