„Klaipėdos jūrų uosto veikla yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ekonomikai. Įgyvendinus nutarimo projektą, bus sudarytos sąlygos atnaujinti ir efektyviau plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, kurios generuoja reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui, taip pat vystyti veiklas, būtinas vėjo energetikos plėtrai jūroje“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslavas Narkevičius.

Dėl poreikio uoste plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos veiklas buvo sutarta 2020 m. liepos 7 d. vykusiame Jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Jame dalyvavę Aplinkos ir Energetikos ministrai, taip pat uosto kompanijų ir Klaipėdos miesto atstovai pabrėžė šių veiklų svarbą įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus, kuriant švaresnę ir tvaresnę ekonomiką bei siekiant išsaugoti darbo vietas regione.

Laivų statybos ir remonto įmonės yra didžiausios darbdavės uoste – jose dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, dar beveik tiek pat samdoma rangovų, teikiamos paslaugos Karinių jūrų pajėgų laivynui. Jų naudojama infrastruktūra yra nusidėvėjusi (apie 50 metų senumo), dalis šios infrastruktūros yra pripažinta avarinės būklės, todėl atnaujinus esamą infrastruktūrą, augtų įmonių veiklos apimtys, apyvarta, būtų sukurta naujų darbo vietų. Taip pat būtų užtikrinami nacionalinio saugumo interesai – laivų statybos ir remonto įmonės galėtų teikti paslaugas NATO laivams, be to, čia galėtų būti gaminamos, surenkamos ar sandėliuojamos vėjo elektrinės ir jų komponentai.

Siekiant atnaujinti esamą infrastruktūrą, Uosto direkcijai yra pateikta laivų statybos ir remonto veiklą vykdančių įmonių uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo investicijų projektų, kurių vertė – apie 77 mln. eurų be PVM.