Per šį laiką uostas vienintelis tarp Baltijos šalių pasiekė teigiamų rezultatų – Rygos, Talino, Ventspilio, Liepojos uostuose fiksuotas krovos kritimas, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
„Priimti sprendimai investuojant į infrastruktūrą ir terminalų pajėgumą Klaipėdos uostui leido diversifikuoti krovinius, prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės situacijos ir perprasti naujas rinkos sąlygas“, – pranešime teigė uosto vadovas Algis Latakas.
Daugiausia šiemet krauta konteinerių – jų krova augo 38 proc. iki 4,1 mln. tonų, arba per 374 tūkst. standartinio dydžio konteinerių.
Keltais gabenamų ro-ro krovinių krova augo 5 proc. iki 1,7 mln. tonų, naftos produktų krova sumenko 2 proc. iki 1 mln. tonų, o suskystintųjų gamtinių dujų – augo 26 proc. iki 827 tūkst. tonų.
23 proc. iki 752 tūkst. tonų sumenko ir grūdų krova, iškasenų ir statybinių medžiagų krova sumažėjo 25 proc. iki 447 tūkst. tonų, geležies ir plieno, metalo konstrukcijų – 24 proc. iki 261 tūkst. tonų, medienos – 51 proc. iki 97 tūkst. tonų.
Šių krovinių mažėjimui įtakos darė pramonės ir statybų veikla Europoje, svyruojančios žaliavų kainos bei atsargesnis eksportuotojų elgesys, teigia uosto direkcija.
Metų pradžioje į Klaipėdos uostą atplaukė 1 123 laivai – 7 proc. mažiau nei pernai, per uostą keliavo 36 tūkst. keleivių, arba 12 proc. mažiau.
Ventspilio uoste krova per tris mėnesius smuko 25 proc. iki 1,8 mln. tonų, Rygos – 8 proc. iki 3,9 mln. tonų, Talino – 8 proc. iki 3,1 mln. tonų, Liepojos – 5 proc. iki 1,5 mln. tonų.
Naujausi komentarai