Dėl pigesnės ir patrauklesnės infrastruktūros, galimybių geriau išrūšiuoti ir parduoti žuvis, dalis Lietuvos žvejų prieglaudos uostu surado Liepoją.

Liepojoje – geresnė bazė

Lankantis Liepojoje, į akis krito žvejybiniai laivai, ant kurių borto buvo užrašyta, kad jų registracijos uostas – Klaipėda. Liepojos uoste stovėjo žvejybiniai laivai „KL-505“, „LBB-1100“, „LBB-1024“, „LBB-1095“.

„Nė vienas žvejas nėra įpareigotas laikyti laivus tame uoste, kur jis įregistruotas“ – tikino Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis.

Jo teigimu, Latvijos uostuose yra žymiai geriau išvystyta žuvų priėmimo sistema, laivų remonto bazė, todėl gali būti, kad daliai Lietuvos žvejų laivus naudingiau laikyti Liepojoje.

Neoficialiomis žiniomis, laivus Liepojos uoste laiko bendrovė „Baltijos žuvys“, bendrovė „Sedija“, GKF „Stilma“.

Parduodami laivai

Nors paklausti žvejų laivų jūrininkai teigė, kad jie su Klaipėdos uostu turi nedaug ką bendro, tačiau Liepojos uoste stovintys laivai nėra parduoti Latvijos savininkams. Laivai iš Liepojos plaukioja į žvejybos rajonus, nes taip patogiau. Latvijoje yra ir „šiltesnis“ požiūris į žvejus nei Lietuvoje.

Dalis Lietuvos laivų savininkų savo žvejybinius laivus kartu su kvotomis yra pardavę Estijos žvejybos laivų savininkams. Tačiau net ir tuo atveju Lietuvoje registruojamos atskiros laivus valdančios bendrovės. Jų laivai, nors ir priklauso užsienio šalių savininkams, naudojasi Lietuvos žvejybos kvotomis.

Žvejai tikina, kad parduoti laivus kartu su kvotomis juos vertė pastaruosius kelerius metus valdininkų prieš žvejus vykdyta netoliaregiška politika, Vieni žvejai buvo globojami, o kiti atvirkščiai – žlugdomi.

Pokyčiai žuvininkystėje

Pastaruoju metu žuvininkystės sistemoje įvyko tam tikrų pokyčių. Iš pareigų atleistas Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius. Tai iš dalies susiję su tuo, kad dauguma Baltijos jūros žvejų laimėjo bylą Administraciniame teismą dėl žuvų kvotų skirstymo. Dėl tos pačios priežasties iš pareigų atleistas ir žemės ūkio ministro patarėjas, kuravęs žuvininkystę.

Tai kol kas neatvėrė galimybių teisingiau paskirstyti kvotas – valdininkai ieškojo būdų, kaip neskirti daugumai žvejų daugiau kvotų.

Žvejai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši užkirstų kelią planuotam vykdyti šių metų antrojo pusmečio neteisėtam kvotų skirstymui pagal tvarką, kuriai nepritarė Administracinis teismas. Po šio proceso kvotų skirstymas buvo atidėtas.

Vykdyti daugumai žvejų palankesnę kvotų skirstymo tvarką Žemės ūkio ministrą Vigilijų Jukną paragino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Žvejai kreipėsi į teismą prašydami priteisti 4 mln. litų kompensaciją už ilgą laiką valdininkų žlugdytą jų verslą. Teismo sprendimas turi būti skelbiamas jau šio mėnesio viduryje.