Patvirtinta nauja koncepcija

Ūkio ministerija siekia plėtoti klasterizaciją, didinti narių skaičių ir stiprinti jų brandą. Todėl 2017 m. atnaujino Lietuvos klasterių plėtros koncepciją, kurioje taip pat atnaujinti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, pagal šių dienų realijas atnaujinta tiek paties klasterio, tiek klasterizacijos samprata.

Koncepcijoje nustatyta, kad būtina plėtoti klasterių inovacijų potencialą, skatinti klasterių narių sukurtų produktų eksportą ir jungimąsi į tarptautines vertės grandines, didinti klasterių narių veiklos našumą, suformuoti klasteriams steigti, veikti ir plėtoti palankią aplinką, skatinti tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti klasterizacijos naudą.

Pagal naują koncepciją klasteriai bus skirstomi į besiformuojančius, susiformavusius, besivystančius ir brandžius – šie lygiai taps ir vienu kriterijumi siekiant Europos Sąjungos finansavimo.

Klaipėda neišnaudoja galimybių

2017 m. parengtoje Lietuvos klasterizacijos studijoje pateikti duomenys rodo, jog klasterių nariai yra išsidėstę 34 Lietuvos miestuose ir rajonuose – aktyviausiai procesai vyksta Vilniaus bei Kauno, vangiausiai – Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Tenka pripažinti, jog Klaipėdos regionas kol kas patenka tarp vidutiniokų.

Studijos duomenimis, uostamiestyje suskaičiuojama 10 klasterių, o jų veikloje dalyvaujančių įmonių skaičius siekia 25.

Gargžduose, Palangoje, Šilutėje veikia po vieną, Kretingoje – trys, Plungėje – du klasteriai. Palyginti – Šiauliuose esama 14, Panevėžyje – 10 klasterių.

Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad Klaipėda dar turi didelio potencialo ir galimybių šioje srityje tiek verslo (uostas, laisvoji ekonominė zona), tiek rekreacijos ir kitomis prasmėmis.

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, susiduriama su tokia pat klasterizacijos plėtros problema – esama organizacijų tarpusavio pasitikėjimo lygio ir bendradarbiavimo kultūros stokos, įmonės vienos kitas laiko ne partnerėmis, o konkurentėmis, dėl pasitikėjimo trūkumo nedidėja klasterio narių skaičius, o ir esami narių ryšiai nėra tvirti.

Partneriai – ir iš užsienio

Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių minėtinas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuris siekia aktyviau dalyvauti Klaipėdoje susikūrusių klasterių veikloje – koordinuoja ne tik Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklą, bet ir prisidėjo kuriant geoterminio vandens išteklių panaudojimo klasterį, taip pat palaiko Klaipėdos pasyviųjų namų bei kitus Vakarų Lietuvoje veikiančius ar besikuriančius klasterius.

2016 m. balandį SGD klasterio steigimo sutartį pasirašė bendrovių „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, KMTP ir Klaipėdos universiteto vadovai, o metų pabaigoje platforma jau vienijo 10 narių.

Lietuvos klasterių dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose ir tarptautinėse programose dar yra menkas, todėl siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šiemet buvo įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centras. KMTP aktyviai dalyvauja abiejų platformų veikloje.

Daugiau apie naują Lietuvos klasterių plėtros koncepciją – Ūkio ministerijos tinklalapyje ukmin.lrv.lt.