Salėje – marga auditorija

Nors informacija apie pristatomą knygą internete pasirodė tik renginio išvakarėse, trečiadienį vakare Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje vos užteko kėdžių.

Salėje sėdėjo ne dažniausiai visuose renginiuose besilankantys žmonės, o miesto politikos ir verslo įžymybės.

Tarp jų buvo seniai matytas buvęs ilgametis Klaipėdos apygardos prokuroras Ignas Laucius ir jo pavaduotojas Vytautas Jurkevičius, savivaldybės administracijos eksdirektorius Saulius Budinas ir buvęs uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, savivaldybės valdininkai Liudvikas Dūda, Audra Daujotienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, jūrų kapitonas Sigitas Šileris, verslininkas Antanas Bosas, Lietuvos sunkiaatlečių tėvu vadinamas Bronislavas Vyšniauskas ir daug kitų žinomų klaipėdiečių.

Vienas paskutinių į salę įžengė žinomas Palangos verslininkas G. Jacka su žmona, pora atsisėdo pirmoje eilėje priešais knygą pristatančius asmenis.

Gal aš durnas, bet tikrai nebijau. Mano sąžinė rami, tikrai nieko nešmeižiau.

Važiavo į kalėjimą

Kartu su autoriumi apie knygą ir joje aprašomą siužetą kalbėjo Egidijus Bičkauskas.

Psichologijos mokslų daktaras, aštuonių knygų autorius V. Čepas prisipažino dokumentinį romaną "Siena" ėmęsis rašyti po susitikimo su šiuo senu bičiuliu.

Tuo metu V. Čepas rašė kitą romaną "Teatro aikštė" ir jautėsi ištiktas kūrybinės krizės, tad naujas siužetas, nors ir sutrikdė jo planus, privertė atgaivinti mintį ir plunksną.

Buvęs Generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, ambasadorius, dabar baudžiamosios teisės advokatas E. Bičkauskas vieną dieną atvažiavo pas V. Čepą į svečius ir papasakojo savitą istoriją.

Jis pažadėjo pateikti visus reikiamus dokumentus apie bylą, kuri teisininkų sluoksniuose esą buvo vadinama G. Jackos vardu. Tiesa, realiai pats verslininkas šioje byloje nebuvo nuteistas.

G. Jacka netapo pagrindiniu knygos herojumi, romane jo vaidmuo – epizodinis, taip pat ne kartą minimas ir šiam vyrui priklausęs Palangos kurhauzas.

"Egidijus yra perfekcionistas, ką daro, visada nori padaryti iki galo. Šioje byloje galo kaip ir nėra. Ko gero, knyga jam – kaip paskutinis akordas. Vienoje televizijos laidoje jis taip ir pasakė: "Kai teisė nepadeda, turi padėti literatūra", – E.Bičkausko interesą paaiškino V. Čepas.

Demaskavo sistemą

Romane "Siena" narpliojama trijų iki gyvos galvos įkalintų vyrų istorija, pasakojama, kaip 12 metų bemaž 200 tomų sudaranti byla buvo tiriama ir nagrinėjama teisme.

Literatūrinėmis priemonėmis autorius veda siužetą taip, kad būtų įdomu skaityti, nevengdamas dialogų.

Tuo pat metu V. Čepas dėsto, kokių klaidų padarė pareigūnai, o vėliau ir teisėjai, narpliodami trijų žmonių nužudymą ir taip pasmerkdami nekaltus žmones visą gyvenimą tūnoti už grotų.

"Tai knyga apie protu nesuvokiamą aplaidumą, pasibaisėtiną abejingumą žmonių likimams, neįsivaizduojamą teisinę biurokratiją. Įkalčių slėpimas, šališkumas, įstatymų pamynimas, įtakos klanai, kyšininkavimas bado akis ne tik paprastiems žmonėms, bet ir patiems teisininkams, kurie, susidūrę su neįsivaizduojamo dydžio ir galios teisine mašina, bejėgiai ką nors pakeisti. Teisingumas klysta! Ką daryti, atsidūrus prieš neįveikiamą akliną sieną? Nemanykite, kad tai jūsų neliečia. Ši siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną mūsų", – skelbė renginio anonsas.

Romano moto: "Kol nors vienas neteisingai nuteistas tūno kalėjime, mes nesame laisvi".

V. Čepas prisipažino, kad sugaudyti itin painios bylos siužeto vingius jam nebuvo lengva, todėl jis lankęs įkalintus vyrus kalėjime, nuvykęs ir pas G.Jacką. Šis susitikimas esą buvęs įdomus jau vien tuo, kad verslininko žmona vis bandė tildyti sutuoktinį.

Bendrystė: V. Čepas ir E. Bičkauskas kaip įmanydami aiškiau bandė papasakoti knygoje aprašomos bylos peripetijas. (Daivos Janauskaitės nuotr.)

Pats tapo reketo auka

Papasakoję apie knygos rašymo peripetijas ir siužeto vingius, V. Čepas ir E. Bičkauskas sulaukė daug klausimų.

Vienas pirmųjų kalbėti pasišovė G. Jacka.

Priminęs, kad yra samdęs E. Bičkauską jį ginti vienoje byloje ir išreiškęs pagarbą V. Čepui, verslininkas ėmė piktintis knygoje esą parašyta netiesa apie jį.

Vyras pareiškė esantis turtingas žmogus, priminė, kad turi penkis vaikus ir aštuonis anūkus, taip tarsi užsimindamas, kad knygoje dėstomas pasakojimas apie jį gali žeisti ir jo artimuosius.

Priminęs, kiek kartų buvo verčiamas važiuoti per visą Lietuvą į apklausas, kokių sunkumų patyrė, kai buvo laikomas už grotų, pasakodamas apie prastą savo sveikatą ir ligos gydymo ypatumus, jis džiaugėsi nesupuvęs kalėjime.

Verslininkas minėjo jau mirusį prokurorą Stanislovą Stulpiną ir buvusį vidaus reikalų ministrą Marijoną Misiukonį, esą per juos jis trejus metus buvo kalinamas.

G. Jacka tvirtino, kad ne jis užsakė žmogžudystę, o pats buvo tapęs reketininkų auka, nusikaltėliai kėsinosi į jo paties gyvybę, apie tai jis sužinojęs teisme.

"Kodėl aš dabar turiu kentėti? Mane padarė pagrindiniu veikėju. Aš užvesiu teisminį procesą ir norėsiu, kad netiesa iš knygos būtų panaikinta", – vis labiau karščiuodamasis kalbėjo G. Jacka.

V. Čepas bandė aiškinti nepridėjęs nė vieno žodžio nuo savęs, viską paėmęs iš teismo nuosprendžio. Esą byloje prirašyta daug bjauresnių dalykų, bet jų jis į knygą neįtraukęs.

Vakaro vedėjai sunkiai sekėsi tramdyti G. Jackos emocijas. Pažadėta kitą kartą pakviesti jį patį ir leisti išsikalbėti, o šįsyk dėmesys esąs skirtas ne jam.

Kaip reagavo V. Čepo žmona?

Nors ir sunkiai, bet aistros aprimo, kai buvo leista klausti kitiems žmonėms.

Žiūrovus domino, kaip į šią knygą reagavo V. Čepo žmona, ar rašant dokumentinį romaną įmanoma likti nešališkam, kokią žinią autorius norėjo perteikti savo kūriniu, ar šiuo romanu jis nekelia sąmokslo teorijos.

Kol abu vakaro herojai atsakinėjo į klausimus, salėje netilo šurmulys, susirinkusieji aptarinėjo ką tik įvykusį žodžių karą.

Geras V. Čepo bičiulis, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys Liutauras Degėsys teigė skaitydamas romaną "Siena" pasijutęs lyg dalyvautų teismo posėdyje ir papriekaištavo autoriui nepalikus vilčių, kad teisingumas egzistuoja.

Rašytojas Rokas Flick tikino, kad tokių temų, kokių ėmėsi V. Čepas, rašytojui nederėtų imtis, tai esąs žurnalistų darbas.

Vietoje tiesioginio atsako rašytojas pacitavo ketureilį, kuris yra tapęs jo gyvenimo kredo: "Aš vilką vadinu vilku, jei kiaulę sutinku, sakau jai: "Labas, kiaule tu".

Bylinėjosi su V. Landsbergiu

"Man nebaisu, jau turėjau bylą su Vytautu Landsbergiu, bylinėjausi dėl Bražuolės tilto sprogdinimo, savanorių išėjimo į mišką. Tai nebūtų pirmas kartas. Nustebau, kad Gediminas ketina bylinėtis dėl kažkokio "obriezo" (nupjautvamzdžio), kuris ne kartą paminėtas jo epizode. Tai daryti nėra jokios prasmės. Pirmiausia, tai yra romanas, antra, paremtas dokumentais, kuriuos gali perskaityti kiekvienas. Gal aš durnas, bet tikrai nebijau. Mano sąžinė rami, tikrai nieko nešmeižiau. Atvirai pasakius, maniau, kad G. Jacka man padėkos. Jei bus teismas, pakils knygos perkamumas", – kitą dieną po knygos pristatymo juokavo V. Čepas.

Jis tikino, kad kur kas labiau nei G. Jackos ieškinio bijo kelių kitų asmenų, kurie pasižymi nežabotu elgesiu ir gali ne tik kreiptis į teismą, bet ir surengti kur kas drastiškesnių išpuolių.

Daug kitų žmonių po knygos pristatymo spaudė V. Čepui ranką, dovanojo gėlių ir gyrė už drąsą rašyti tiesą.

Atsisveikindamas su G. Jacka knygos autorius pasiūlė pasirašyti jo įsigytą knygą. Verslininko atsakas buvo trumpas: "Nereikia."

V. Čepas teigė, kad I.Laucius vienas pirmųjų paprašė autografo ir atviravo per dvi dienas perskaitęs knygą, o dedikuoti ją paprašęs sūnui Justui, dabar vadovaujančiam Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Tiesa, kitų aukštus postus užimančių asmenų reakcijos V. Čepas dar nesulaukęs. Vieną romano egzempliorių jis išsiuntė Lietuvos Prezidentui, antrą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, trečią – Lietuvos generaliniam prokurorui.

Iki šiol nė vienas šių asmenų į dovaną nesureagavo.

E. Bičkauskas pasakojo kalbėjęs su aukštais teisėsaugos pareigūnais ir išgirdęs iš jų pripažinimą, kad aprašytoje byloje būta šiurkščių klaidų, tačiau taisyti jų nė vienas nesiryžo.

Vėlų vakarą, jau važiuodamas namo, E. Bičkauskas susikrimtęs paskambino V. Čepui ir apgailestavo įkišęs jį į nemalonią situaciją.

Romano autorius bičiulį nuramino, kad esąs savarankiškas žmogus ir geba pats apsispręsti, kokio darbo imtis.