„Kiekvienam verslui būdingas tam tikras sezoniškumas ir dažniausiai į tai esame įpratę žvelgti kaip į nemenką trūkumą. Juk su sezoniškumu siejami verslai turi ir didesnę riziką patirti nuostolių. Ypač jeigu pasirinktas verslo modelis priklauso nuo orų. Lietuvoje darganotų ir lietingų dienų yra ne tiek ir mažai. Tad kodėl nepasiūlius keliautojams paslaugų, kurioms netrukdytų ir lietingas oras“, – sako bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys.

Neišnaudoja galimybių

Ko trūksta Lietuvos pajūryje? Pasak pašnekovo, prie Šventosios ir Palangos krantų yra nuskendusių laivų, todėl keista, kad lietuviai nevysto tokių pramogų, kaip nardymas Baltijos jūroje. Čia nebaisus nei lietus, nei dargana, o su dabartinėmis technologijomis lengvai išsprendžiamos ir neskaidraus vandens sukeliamos matomumo problemos. Norintiems mažiau ekstremalių sporto šakų, lietingų dienų prakeiksmą išspręstų ir „lietaus valdymo parkas“. Skamba, kaip ištrauka iš fantastinio filmo, tačiau pasitelkus fantaziją ir panaudojus tikrai gerai išnagrinėtus fizikos dėsnius prieš vandenį (lietų), būtų galima tai pakankamai lengvai įgyvendinti. Fizikos dėsnių, dabar ypač sėkmingai demonstruojamų Koperniko mokslo centre, Lenkijoje, panaudojimas lietaus valdymui Lietuvoje lengvai gautų finansavimą iš savivaldos ar Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Tai pritrauktų labai daug užsienio turistų.

„Manau, pajūrio kurortų verslams trūksta fantazijos – per patį vasaros įkarštį pajūrio kurortuose būna antplūdis žmonių, bet pasivaikščiojus pagrindinėmis gatvėmis, nepastebėdavau išskirtinių pramogų ar kažkokių akį traukiančių objektų. Dažniausiai – pilnos gatvės smulkių prekeivių, maitinimo įstaigų, viešbučių... Neradau ir intelektualesnių pramogų, kuriomis galėčiau paįvairinti poilsį. Ar jų nėra, arba jie kažkur pasislėpę. Tačiau rinka keičiasi. Šiandien konkuruojame ne tik su Latvijos ar Estijos, Lenkijos kurortais, bet ir Italija, Prancūzija, Ispanija. Poilsiautojui neužtenka jūros, smėlio, saulės ir vietos skaniai pavalgyti. Be to, verslo rizikas būtų lengviau valdyti, jeigu verslas būtų planuojamas ne pagal sinoptikų prognozes“, – idėjų kišenėje neieško buhalterines ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas.

Greita ir paprasta verslo pradžia

Paklaustas apie tai, kaip greitai ir paprastai pradėti verslą, , L. Čiutys pataria, kad greičiausias būdas yra tiesiog užregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Jeigu reikalingas rimtesnis verslo statusas, geriausias pasirinkimas būtų mažoji bendrija.

„Dirbant su mažąja bendrija, sezonui pasibaigus nereikėtų stabdyti įmonės veiklos, o tai reiškia, kad nebūtų pakenkta įmonės kreditingumui, VMI neskubėtų atimti PVM mokėtojo statuso. Taip pat sezonui pasibaigus, galima apsieiti be buhalterės (mažajai bendrijai neprivalomas buhalteris), o ir mokami mokesčiai nedideli. Jeigu darbuotojai buvo priimti tik sezonui, o jam pasibaigus įmonėje lieka steigėjai, už juos reikia mokėti tik Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurių fiksuotos įmokos dydis šiuo metu siekia 38,74 eurus. Nuo šių metų pradžios sumažėjo procentiniai PSD įmokų tarifai – dabar jie sudaro 6,98 proc. (buvo 9 proc.)“, – sako specialistas.

Mažosios bendrijos steigimas pakankamai greitas: nereikia įstatinio kapitalo, viską galima pasidaryti net neišėjus iš namų internetu arba kreipiantis į specialistus, kurie padėtų operatyviai išspręsti visus su įmonės steigimu ir verslo pradžia susijusius klausimus.

Sezoninis verslas nebūtinai turi baigtis su sezono pabaiga ir cikliškai laukti kito sezono pradžios. Specialistai gali padėti sukurti įvairius verslo scenarijus, strategijas, o prireikus ir planą – B.