Dangė laivams nesaugi

Jie pradeda ieškoti „teisybės“, kodėl jiems negalima laikyti laivų šalia Piliavietės, jei istoriniams laivams atiduota krantinė ten kelerius metus nenaudojama.

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija „Pajūrio laivai“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę.

„Nors ne kartą kėlėme klausimą dėl krantinių, iki šiol jų neturime. Taip mums reikalinga krantinė prie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus jau kelinti metai stovi tuščia. Mūsų laivai Dangės upėje audros metu yra daužomi, tenka nuolat prie jų budėti, apdaužytus remontuoti, kyla pavojus laivų įgulų sveikatai ir net gyvybei“, – dėstė minėtos asociacijos prezidentas Algirdas Valentinas.

Nors ne kartą kėlėme klausimą dėl krantinių, iki šiol jų neturime.

Jis piktinosi tuo, kad prieš dešimtmetį Klaipėdos miesto savivaldybė jiems buvo skyrusi krantinę prie Piliavietės, tačiau pasikeitusi valdžia 2015 m.  ją atėmė. Klausimas, kur mažųjų laivų savininkams saugiai laikyti savo laivelius, taip ir nebuvo spręstas iš esmės. Jiems skirta vieta Dangės upėje, kuri esanti nesaugi.

„Asociacijos nariai yra seni Klaipėdos gyventojai, miesto patriotai, myli miestą ir savo laivus. Nuo pat asociacijos įkūrimo, 20 metų jie su laivais nuolat dalyvauja įvairiuose miesto renginiuose, už tai neimdami jokio mokesčio, plukdo klaipėdiečių šeimas, vaikams ir pensininkams taikydami nuolaidas. Todėl iš miesto jie tikisi tokio pat geranoriško požiūrio“, – tikino A.Valentinas.

Erzina tuščia krantinė

Klaipėdos miesto valdžia kol kas nežada, kad mažųjų laivų savininkai galėtų naudotis laivų stovėjimo vieta Pilies užutėkyje.

Kaip aiškino  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, ekspertai turėtų įvertinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui perduotos naudoti istorinių laivų krantinės būklę, numatyti, kokius darbus reikia atlikti, kad ši krantinė būtų saugi ir techniškai parengta naudoti.

Tai reiškia, kad kol kas krantinė stovės tuščia su neaiškia perspektyva, kad ji bus suremontuota, kada joje atsiras kokie nors istoriniai laivai. A.Valentinas įsitikinęs, kad „istorinių laivų Klaipėdoje nebuvo ir nėra“, todėl krantinės stovi ir stovės tuščios.

G.Neniškis rekomendavo asociacijai „Pajūrio laivai“ keiptis į Lietuvos jūrų muziejaus tradicinių laivų vertinimo komisiją, kad daliai jos laivų būtų suteiktas tradicinių laivų statusas ir jie galėtų stovėti istorinių laivų krantinėje.

Asociacijos „Pajūrio laivai“ nariai neturi kokių nors ypatingų prieškarinių laivų. Tačiau yra laivų, kuriems daugiau nei 50 metų, tai lyg ir leistų laivą laikyti istoriniu. Tarp tokių laivų 1956 m. statytas buvęs torpedinis kateris „Kamita“, 1965 m. statytas buvęs pakrančių apsaugos kateris „Romastė“, 1966 m. statybos buvęs mažasis žvejybos traleris „Lagūna“, 1967 m. statyta buvusi Kuršių marių žvejybinė dorė. Laivų savininkai prie jų įrengtų skydus su istorine medžiaga, pristatytų laivus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojams.

Istorinių laivų stygius

Dėl asociacijos „Pajūrio laivai“ reikšmės, laivų vertės, tinkamų krantinių mažiesiems laivams, kurie taip pat yra ir Klaipėdos miesto jūrinė dalis, kalbėta ir naujai suformuotos Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje.

Pripažįstama, kad dėl asociacijos laivų yra iškilusi rimta problema ir ją reikėtų spręsti. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba tam ketina surengti atskirą posėdį. Ji buvo viena iš tų organizacijų, kuri miesto valdžiai rekomendavo krantinę Pilies užutėkyje naudoti tam, kad prie jos būtų kaupiami istoriniai laivai.

Daugelyje Europos uostų yra didesnės ar mažesnės istorinių laivų krantinės. Prie jų stovi seni miesto laivai puošmenos. Klaipėdoje dėl tokių laivų iš tiesų gali būti problemų. Negalima sakyti, kad senų laivų visai nėra. Žinome apie šimtamečius laivus „Olga“, „Leady Sophie“, jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ laivus. Tik neatsakyta į klausimus, ar jie juos laikytų ir ar techniškai galėtų laikyti prie istorinių laivų krantinės.

Daugelyje Europos uostų yra didesnės ar mažesnės istorinių laivų krantinės.

„Man kažkaip atrodė, kad istorinių laivų Lietuvoje yra daugiau. Bet pasirodė, kad istorinių laivų flotilė yra sugriuvusi, nieko daug neturime“, – yra teigęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Kalbėta apie tai, kad prie istorinių laivų krantinės galėtų stovėti ir senų laivų replikos. Galbūt laikyti savo senus laivus norėtų ir užsieniečiai?

Bet kuriuo atveju, galbūt jau 2020 m. pradžioje Klaipėdos miesto valdžiai, jūrinėms organizacijoms teks rimtai spręsti, kur saugiai įkurdinti pramoginius laivelius ir kuo užpildyti istorinių laivų krantinę.