Klaipėdos universiteto Povandeninių tyrimų centro tyrinėtojai jau daugiau nei 10 metų ieško netoli Lietuvos krantų nuskendusio I pasaulinio karo vokiečių kreiserio „Friedrich Carl“. Skenduolio paieškos tokios įspūdingos, kad prilygsta detektyviniam tyrimui.

Pirmoji informacija – „Karyje“

Vokiečiams priklausiusio šarvuoto kreiserio „Friedrich Carl“ paieškų pradžia – 1938 m.

Tais metais žurnale „Karys“ pasirodė straipsnis „Prie Klaipėdos guli nuskendęs šarvuotas kreiseris“.

„Tai buvo pirmosios žinios lietuviškoje spaudoje, kad mes turime tokį objektą. Tuo laiku I pasaulinio karo duomenys dar tebebuvo įslaptinti ir jų nebuvo įmanoma rasti. Straipsnio autorius – anonimas, pasirašęs pulkininku leitenantu B.“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Lauko praktikų ir ekspedicijų skyriaus vedėjas Jūratis Liachovičius, jau ne vienus metus tikslinantis kreiserio skendimo vietos koordinates.

Būtent šiame straipsnyje pirmą kartą paminėtos galimos „Friedrich Carl“ žūties vietos koordinatės.

Laive – hipodromas

Per I pasaulinį karą vokiečiai turėjo du tokius kreiserius – „Friedrich Carl“ ir „Prinz Adalbert“. Abu jie nuskendo rytinėse Baltijos pakrantėse.

„Friedrich Carl“ – netoli Klaipėdos, o „Prinz Adalbert“ anglų povandeninis laivas nuskandino prie Liepojos.

Abiejų laivų žūties aplinkybės ir rezultatai labai skirtingi. Per „Friedrich Carl“ katastrofą žuvo 7 jūrininkai, išgelbėtas 591, o iš „Prinz Adalbert“ išsigelbėjo tik 3 žmonės iš 697.

„Friedrich Carl“ buvo 126 m ilgio, beveik 20 m pločio, grimzlė – beveik 8 m. Tuo metu tai buvo milžiniškas laivas. „Friedrich Carl“ – šarvuotas kreiseris, turėjęs gana galingą ginkluotę – keturis 210 mm greitašaudžius pabūklus, dar 22 mažesnio kalibro pabūklus, 4 minų aparatus.

Kreiseris galėjo išvystyti didelį greitį, bortų šarvai siekė 102 mm, denio – 51 mm. Pagal to meto technines galimybes – galingas laivas, kuris turėjo net hidroplaną.

Pražuvo minų lauke

Laivas sudužo 1914-ųjų lapkričio 17 d. 1 val. 46 min. O tų pačių metų lapkričio 5-ąją rusų laivai pastatė vieną minų užtvarų. Jų iš viso buvo trys.

„Friedrich Carl“ užplaukė ant tų minų. Kreiserio vadas pagalvojo, kad atakavo povandeninis laivas, todėl davė komandą staiga pasukti.

Kadangi visa tai vyko minų lauke, kreiseris po kurio laiko užplaukė ant antros minos. Tada ėmė skęsti.

Ant vandens jis laikėsi maždaug 5 val., jūreiviai suremontavo radijo stotį ir išsikvietė pagalbą.

Per dvi valandas iš Liepojos atplaukė „Augsburg“ ir spėjo išgelbėti skenduolio įgulą, išskyrus 7 jūrininkus, kurie žuvo galinėje torpedų patalpoje.

Skęsdamas laivas pradžioje virto ant šono, paskui panėrė galu žemyn, netrukus vėl iškilo į paviršių, po to visiškai pasinėrė.

Atrado dar du skenduolius

Klaipėdos universiteto tyrinėtojai ieškoti laivo leidosi praėjus 70 metų po to, kai Lietuvos spaudoje pirmąkart pasirodė informacija apie „Friedrich Carl“.

Žurnale „Karys“ nurodytos koordinatės: 55 laipsniai 41 minutė šiaurės platumos ir 20 laipsnių 11 minučių rytų ilgumos.

„Ten nenurodytos sekundės. O viena minutė šiuo atveju tolygi vienai jūrmylei. Viena jūrmylė – 1852 m. Kai tikslumo nėra, paklaida – mažiausiai 1 kvadratinė jūrmylė“, – paaiškino J.Liachovičius.

Klaipėdos universiteto Povandeninių tyrimų centro registre apie šį laivą pirmieji duomenys įrašyti 2001 m. sausio 17 d. Tai padarė prof. Vladas Žulkus, kuriam šis nuskendęs kreiseris rūpi jau senokai.

„Prieš penkerius metus rugsėjo 10–11 dienomis mes nuplaukėme į vietą, nusigabenome įrangą. Patikrinome tą kvadratinę jūrmylę, nieko neradome. Dugnas – švarus, gylis – apie 65–70 m“, – prisiminė J.Liachovičius.

Tačiau to reiso metu pavyko aptikti kitus du nuskendusius laivus, apie kuriuos nieko iki tol nežinojo. Bet iš to, kas iš jų liko, neįmanoma nustatyti ne tik laikotarpio, bet ir laivų tipo. Vieno ilgis – apie 50 m, kito – 35 m. Akivaizdu, nė vienas jų nėra „Friedrich Carl“.

Schemą rado rusiškoje knygoje

Pasak J.Liachovičiaus, tyrinėtojai atsidūrė prie suskilusios geldos, bet reikėjo ieškoti toliau.

Vienoje rusiškoje knygoje buvo atrasta schema, kurioje pateiktas I pasaulinio karo minų laukų planas Baltijos jūroje.

„Jame matyti, kad prieš Memelį buvo įrengti trys minų laukai, toliausias nuo Klaipėdos – už 30 jūrmylių. Bėda ta, kad toje schemoje nebuvo pažymėtos geografinės koordinatės. Tad nustatyti, kur buvo tie minų laukai, faktiškai neįmanoma“, – apgailestavo tyrinėtojas.

Po kurio laiko J.Liachovičiui pavyko rasti kitą schemą „Minų užtvarų išdėstymas vokiečių vandenyse nuo karo pradžios iki 1915 m. birželio 1 d. ir tralavimo farvaterių koridorius“. Šiame dokumente jau buvo geografinės koordinatės.

„Ant šios schemos perkėlėme anksčiau rastus duomenis apie minų laukus. Žinome, kad “Friedrich Carl„ skendo maždaug už 30 jūrmylių nuo Klaipėdos, vadinasi, mus domino trečias minų rajonas“, – pasakojo J.Liachovičius.

Prasidėjo ilgas darbas. Nors koordinatės jau buvo, bet tikslumas – abejotinas. Tyrinėtojams pavyko rasti informacijos apie rusų minininkus, kurie statė tas užtvaras. Vėl tikslinta galima kreiserio žūties vieta.

„Tie duomenys, palyginti su “Karyje„ pateiktomis koordinatėmis, skyrėsi stipriai. Paklaida gali būti 3–5 jūrmylės“, – teigė J.Liachovičius.

Plaukė visai kitoje vietoje?

Pasak tyrinėtojų, tik paieškos atveda prie naujų atradimų. Pavyko rasti dar vieną (vokišką) I pasaulinio karo laikų schemą, kurioje matyti pakrantė netoli Klaipėdos.

„Ten pažymėtas kursas, kuriuo plaukė kreiseris “Friedrich Carl„ prieš pat žūtį. Pažymėta pirmojo sprogimo vieta, po to jis pasuko į vakarus, kur sprogo dar kartą, po to jis dreifavo į rytus, matyti vieta, kurioje atplaukė “Augsburg„ ir išgelbėjo įgulą“, – pasakojo J.Liachovičius.

Tačiau ši schema irgi be koordinačių. Tada ją, išlaikydami proporcijas, tyrinėtojai perkėlė ant jūrlapio. Taip pat pažymėjo minų laukų schemą, rastą rusiškoje knygoje. Ir išvydo įdomų vaizdą.

Minų laukai nesutapo su „Friedrich Carl“ plauktu kursu. Jei tikėtume tais duomenimis, kreiseris turėjo sprogmenis aplenkti.

„Pagal šitą gautą schemą čia yra tas rajonas, kur galbūt nuskendo “Friedrich Carl„, bet mes jį išžvalgėme ir nieko neradome“, – teigė J.Liachovičius.

Pagelbėjo žvejai

Prieš keletą metų tyrinėtojams netikėtai padėjo žvejai. J.Liachovičius pasakojo, kad teko bendrauti su klaipėdiečiu žvejybinio laivo kapitonu Avtandilu Valikovičiumi Dvališviliu.

„Jis mums leido nusikopijuoti savo jūrlapį, kuriame žymėdavosi, kur dažniausiai kliūdavo tralai. Nors konkrečiai vieta, kur dabar menamai guli “Friedrich Carl„, nebuvo pažymėta“, – tikino J.Liachovičius.

Tačiau, be kitų kliūčių, nuo tariamos kreiserio žūties vietos šiek tiek į rytus, kapitonas parodė ypatingą teritoriją, kur „geriau tralais neužkliūti“. Esą ten guli kažkoks nepaprastai didelis laivas ar kitas skenduolis.

Tyrinėtojams vėl nušvito akys.

Kliūtis – „Friedrich Carl“?

Kreiseris „Friedrich Carl“ nuo kilio iki bortų buvo apie 30 m aukščio.

„Kad jis būtų prasmegęs smėlyje be pėdsakų, neįtikėtina. Net jei dugne atgulė ant šono, turėtų būti tokio dydžio kaip 5–6 aukštų namas“, – teigė J.Liachovičius.

Taigi nerealu, kad jis nebūtų iškilęs virš dugno.

Tos naujosios vietos, kurią nurodė žvejai, tyrinėtojai dar netikrino. Tikimybė ją išžvalgyti atsiras tik šiemet.

Šių metų rugpjūtį Baltijos jūroje vyks NATO šalių išminavimo operacija. Tyrinėtojai tikisi, kad jiems kreiserio paieškose talkins karinės jūrų pajėgos.

„Kariai po kiekvienos “Open Spirit„ operacijos maloniai su mumis dalijasi informacija, kur jie užfiksavo nuskendusius laivus“, – tikino J.Liachovičius.

Istorinis povandeninis paveldas

Tyrinėtojų teigimu, nėra jokių duomenų, kad patys vokiečiai kada nors ieškojo, kur nuskendo I pasaulinio karo laikų kreiseris „Friedrich Carl“.

Šis laivas buvo pastatytas prieš 112 metų Hamburgo laivų statykloje.

„Bet kuris laivas, kuris senesnis nei 100 metų, patenka į saugomų kategoriją. Jei mums pavyktų nustatyti nuskendusio kreiserio vietą, tai būtų pirmas to karo laikotarpiu nuskendęs laivas mūsų ekonominėje zonoje“, – tvirtino J.Liachovičius.

Ant to paties minų lauko, kur nuskendo „Friedrich Carl“, turėtų būti dar du pražuvę to paties laikmečio karo laivai, mano J.Liachovičius.