Sunkmetis vis daugiau žmonių veja į komisus – vieni jų ten ieško pigesnių prekių, kitiems – tai galimybė bent šiek tiek užsidirbti pardavus nebereikalingus daiktus.

Ne tik priduoda, bet ir perka

Komiso parduotuvės, itin klestėjusios prieš gerą dešimtmetį, jau kurį laiką buvo užmirštos. Dabar jos vėl tampa populiarios. Tuo suskubo pasinaudoti smulkieji verslininkai, kurie vieną po kitos atveria pirkėjams tokio tipo parduotuves. Vien uostamiesčio centre neseniai atsidarė trys nauji komisai.

Šaulių gatvėje nuo balandžio pabaigos veikiančio komiso savininkė Ilona Varatinskaitė tikino nesitikėjusi, kad krautuvėlė sulauks tokio populiarumo. Pasak jos, kasdien čia užsuka vis daugiau žmonių, kurie skuba ne tik priduoti nebereikalingus daiktus, bet ir nori apsipirkti.

"Maniau, jog komisą užplūs tik tie žmonės, kurie norės parduoti savo daiktus, sukau galvą, kaip viską reikės sudėlioti, kad sutilptų. Tačiau klydau. Klaipėdiečiai skuba ne tik parduoti, bet ir pirkti. Kai kurie jų negaili pinigų ir brangesniems daiktams. Štai neseniai už 300 litų pardavėme odinę striukę. Tikrai nemaniau, jog komise žmonės pirks brangius daiktus, juolab kad dabar beveik visose parduotuvėse gausu nuolaidų", – pasakojo I.Varatinskaitė.

Jos tvirtinimu, nei sezoniškumas, nei išpardavimai šiam verslui įtakos neturi – klientų čia niekada netrūksta.

Atneša naujų daiktų

I.Varatinskaitės teigimu, dažniausiai žmonės į komisą atneša mažai dėvėtų moteriškų drabužių, rankinių, diržų, avalynės, taip pat įvairių daiktų kūdikiams bei mažiems vaikams.

"Kol dar nebuvo krizės, dauguma moterų pirkiniams negailėjo nei laiko, nei pinigų, tad daugelis jų, dabar pritrūkusios litų arba tiesiog matydamos, kad turi per daug drabužių, ėmė masiškai juos nešti į komisus. Išties turime labai daug gražių proginių suknelių, sijonų, palaidinių, kitų drabužių, papuošalų, kurie atrodo kaip nauji – savininkės juos užsidėjo gal vos vieną kitą kartą", – pasakojo I.Varatinskaitė.

Anot komiso savininkės, pasitaiko ir sukčiautojų, kurie dėvėtų drabužių parduotuvėse prisipirkę senų, gerokai nunešiotų daiktų juos nutaria komise parduoti brangiau ir taip užsidirbti.

I.Varatinskaitė pasakojo, jog komise daromos atrankos, tad bet kokie daiktai čia nepriimami.

"Mes negalime priimti bet ko, nes neretai žmonės atneša visiškai beverčius daiktus. Be to, neturėtume kur jų visų sutalpinti. Labai dažnai klientai savo daiktus įvertina pernelyg gerai, t.y. jie nori gauti kur kas daugiau, nei tas daiktas iš tiesų vertas. Todėl turime žmogui įrodinėti, kad jis turi sumažinti kainą arba nepriimsime jo daikto", – komentavo I.Varatinskaitė.

Derasi kaip turguje

I.Varatinskaitė teigė, kad šiek tiek padėvėti drabužiai jos komise kainuoja nuo 10 iki 200 Lt, visiškai nauji nuo 29 iki 300 litų. Kaina, pasak jos, priklauso nuo daikto kokybės bei vertės – neretai klientai parduoti atneša garsių dizainerių siūtų drabužių, tad jie ir kainuoja atitinkamai.

Nors, anot komiso savininkės, daugelis daiktų čia atsieina išties pigiai, pirkėjai vis drąsiau derasi. Kai kurie jų tikisi po ilgų derybų daiktą nusipirkti perpus pigiau.

"Pardavinėjami daiktai ne mūsų, todėl negalime taikyti didelių nuolaidų, tačiau pirkėjai atkakliai derasi – taip kaip turguje. Kai kurių daiktų kainas sumažiname, tačiau prieš tai turime gauti savininko sutikimą", – paaiškino pašnekovė.

Priima viską

Kito komiso, įsikūrusio M.Mažvydo aikštėje, vadovė Salomėja Arutiunian pasakojo, jog mintį atidaryti tokią įstaigėlę puoselėjusi jau penkiolika metų, tačiau dėl laiko stokos to padaryti jai vis nepavykdavo. Prasidėjusi ekonominė krizė pastūmėjo šią idėją įgyvendinti kuo greičiau.

"Aš matau, kad daugeliui žmonių dabar sunku išgyventi, kad jiems reikia pinigų, todėl ir nutariau atidaryti komisą, kur jie galėtų parduoti nebereikalingus daiktus arba kažką nebrangiai įsigyti. Pagal tai, kiek sulaukiame klientų, matau, jog komiso paslaugų žmonėms išties reikia", – tikino S.Arutiunian.

Tomis dienomis, kai priimami daiktai, pasak jos, nuo ryto iki vakaro komise gausu klientų. Čia, anot S.Arutiunian, žmonės atneša visko – nuo sidabrinių, auksinių indų, laikrodžių, papuošalų, drabužių iki dviračių ar baldų.

"Priimame beveik visus daiktus, net ir tuos, kurie galbūt nebeturi savo vertės. Man paprasčiausiai gaila žmonių, kurie puoselėja viltį jį parduoti, tad negaliu atsisakyti priimti. Svarbu, kad daiktas būtų tvarkingas, nesulūžęs, o drabužis švarus, išplautas", – pasakojo pašnekovė.

Ateina ir jauni, ir vyresni

S.Arutiunian teigimu, komise yra ir skelbimų lenta, kurioje žmonės gali nemokamai talpinti informaciją apie savo parduodamus daiktus. Dažniausiai, pašnekovės teigimu, skelbimuose aprašomi pardavinėjami baldai, buitinė technika – tokie daiktai, kurie į komiso patalpas netelpa.

Pasak jos, komiso paslaugomis naudojasi visi – nuo mokinių iki pensinio amžiaus žmonių. Kai kurie jų, nors ir nieko neperka, tačiau į komisą užsuka kasdien.

"Yra žmonių, kurie į komisą ateina kasdien, jie teigia čia jaučiantys nostalgiją. Nors, kai tik atvėrėme duris, daugiausiai sulaukdavome pensinio amžiaus žmonių, dabar čia gausu ir jaunimo – jie ne tik mielai parduoda savo daiktus, perka kitus, bet ir su kitais klientais jais mainosi", – pastebėjo S.Arutiunian.

Pašnekovė įsitikinusi, jog netrukus komiso paslaugos taps dar populiaresnės. Ji nė neabejoja, kad jų paklausa neišblės ir tuomet, kai žmonių finansinė padėtis taps geresnė.