Pajūrio kopas, kurioms sutvirtinti šiemet nėra pinigų, be gailesčio galės žarstyti ir žmonės, ir audros.

Kopų tvirtinimo darbai intensyviai pradėti prieš šešerius metus, praūžus Anatolijaus uraganui. Kasmet valstybė pajūrio ruožui nuo Kaliningrado iki Latvijos sienų tvarkyti skirdavo apie 500 tūkst. litų.

Lėšos būdavo panaudojamos laiptams įrengti, takelių, klojinių remontui, kopų tvirtinimo darbams.

Anot Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės Astos Raugalienės, tai vienintelis būdas leisti kopoms formuotis natūraliu būdu.

„Žabatvorės sulaiko smėlį ir kopa auga. Vietose, kur mažesni žmonių srautai, supintų šakų net nesimato – jas padengė smėlis. Jau reikėtų pinti antrą jų eilę, bet tam nėra lėšų. Šiuos darbus reikia atlikti nuolat, tačiau dabar ekonominė situacija yra tokia, kokia yra“, – apgailestavo direktorė.

Šiemet kopų tvirtinimo darbai visame pajūryje nebus tęsiami. Lėšos skirtos tik atskiriems ruožams – Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Pajūrio regioniniam parkui.

Anot A.Raugalienės, daug rūpesčių sukelia paplūdimio lankytojai, kurie niokoja, laužo žabatvores, laipioja ir sėdi ant jų.

„Pagrindinė problema, kad žmonės nelabai įvertina pagalbą gamtai. Jie padaro didžiausią žalą. Prieš šį gaivalą atsilaikyti neįmanoma“, – pabrėžė direktorė.

Pavasarį skaičiuota, kiek nuostolių pridarė poilsiautojai. Vien Kuršių nerijos nacionalinio parko paplūdimių žabatvorėms suremontuoti reikėtų apie 700 tūkst. litų.