Kai kurie Kultūros fabriko rezidentai už galimybę savo veiklą vykdyti šiemet duris atvėrusiose erdvėse jau kitąmet mokės mažiau. Pinigines mažiausiai paploninti teks scenos rezidentams. Toks sprendimas kiek daugiau patuštins miesto kišenę, tačiau tikimasi, kad tai padės geriau vykdyti iškeltus tikslus.

Suskirstė į grupes

Ketvirtadienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė planams, kurie turėtų padėti gerinti Kultūros fabriko veiklą.

Įvertinus pirmųjų metų inkubatoriaus veiklą nuspręsta kiek sumažinti rezidentams taikomas patalpų nuomos kainas. Čia veiklą vykdantieji jau nuo kitų metų bus suskirstyti į tris grupes. Patalpų kaina bus nustatoma pagal tai, kokiai grupei rezidentas priklausys.

Šiuo metu visi Kultūros fabriko rezidentai už nuomojamas patalpas moka vienodai – 5,21 euro be pridėtinės vertės mokesčio.

Scenos rezidentams – pigiausia

Politikai pritarė siūlymui, kad mažiausiai už nuomojamas patalpas mokėtų scenos rezidentai – aktoriai, šokėjai, režisieriai, šiuolaikinių menų profesionalai ir atstovai. Jiems nustatytas mokestis sieks keturis eurus.

Antrajai grupei priskiriamos įmonės, kurios Lietuvoje priskiriamos kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms, išskyrus programinės įrangos, kompiuterinių paslaugų ir informacinių technologijų srities. Pagal siūlomą tvarką jiems mokestis nesikeistų ir siektų 5,21 eurų.

Daugiausia mokėtų informacinių technologijų ir programinės įrangos kūrimo, paslaugas teikiančios verslo įmonės ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos, teikiantys kūrybines paslaugas verslui arba organizuojantys komercinius kultūros renginius ir kiti.

Reikės daugiau pinigų

Uostamiesčio politikams „palaiminus“ naująją kainų tvarką kitąmet miestui teks skirti didesnę dotaciją Kultūros fabrikui.

Kitąmet iš miesto kišenės teks skirti 87 tūkst. eurų. Jeigu politikai būtų nusprendę likti prie dabartinės tvarkos, dotacija būtų siekusi 60 tūkst. eurų.

Šiemet miestas inkubatoriui skyrė 34 tūkst. eurų. Pinigų reikėjo mažiau todėl, kad Kultūros fabrikas buvo priduotas tik šių metų liepą.

Ateinančiais metais tikimasi ne tik praplėsti rezidentų gretas, bet ir surengti daugiau atvirų renginių nei šiemet.

Taip pat planuojama, kad per 2016-uosius įstaigos pajamos iš suteiktų inkubavimo ir kitų Kultūros fabrike suteiktų paslaugų išaugs mažiausiai 30 proc. Metų eigoje bus suformuota Kūrybinio inkubatoriaus Patarėjų taryba, kuri būtų sudaryta iš verslininkų ir mentorių.

Fabrikas – verslui?

Šiųmetei įstaigos veiklai kai kurie politikai turėjo priekaištų. Nina Puteikienė pastebėjo, kad kol kas inkubatorius veikia daugiau kaip biurų nuomotojas, o ne kaip vieta, kurioje gimsta meno kūriniai.

Todėl esą būtina peržiūrėti inkubatoriaus veiklos organizavimą, skatinti bendradarbiavimą su kitais fondais bei būtina sukurti rinkodaros planą.

Tarybos narys Simonas Gentvilas pastebėjo, kad Kultūros fabrikas – vienintelis įrankis, per kurį savivaldybė remia verslą, todėl jį skatinti būtina.

„Šitam fabrikui gautos lėšos ne iš Kultūros, o iš Ūkio ministerijos administruojamų lėšų. Nustokime kalbėti apie meną ir kultūrą, nes menui ši koalicija ir taip padvigubins finansavimą savo kadencijos periodu. Šitas objektas yra verslo inkubatorius“, – konstatavo S.Gentvilas.