„Labai nesinorėtų į kopas ar miškus eiti su trimeriais ar su traktoriais. Manome, kad ganymas yra ideali priemonė susitvarkyti su dygstančiomis beržų atžalomis. Būtent ožkoms tos atžalos, krūmai yra tikras delikatesas. Ten buvę kalnapušynai, juos iškirtus pradeda dygti beržai ir jie dygsta krūmais – jų tikrai labai daug“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

„Kai tik pamatysime, kad beržų atžalų nebėra, ožkos bus perkeltos į kitą vietą. Jos darbuosis iki rudens“, – pridūrė ji.

Ožkos ne tik tvarko teritoriją, bet ir suteikia labai daug emocijų mūsų lankytojams.

Ožkas galima pamatyti pasukus prieš Pervalką į kairę Bitininkų keliuku arba einant pamariu už Žirgų rago. Pasak A. Feser, apie dešimties hektarų plote ožkos pluša jau nuo praėjusio antradienio ir spėjo patraukti žmonių dėmesį.

„Ožkos ne tik tvarko teritoriją, bet ir suteikia labai daug emocijų mūsų lankytojams. Jau dabar pasipylė ten šeimos su vaikais, nes ožkos labai komunikabilios, joms reikia žmonių, joms reikia bendravimo“, – teigė nacionalinio parko vadovė.

Anot A. Feser, iš viso Kuršių nerijoje šiuo metu pluša 16 iš Vilmos Čiunkienės ūkio atkeliavusių ožkų, tačiau jų darbas irgi turi ribas – plotas juosiamas elektriniu piemeniu, jį nacionalinio parko direkcija įsigijo mainais į teikiamą paslaugą.

„Jos aptvertos elektriniu piemeniu, ten eina silpna elektros srovė. Mes nupirkome šį piemenį, o ūkininkai atvežė ožkas ir jas prižiūri. Tinklas kainavo apie pusantro tūkstančio eurų“, – sakė A. Feser.

Ji teigė, kad toks plotų priežiūros būdas pasitelkiamas ne pirmą kartą – anksčiau tokį projektą finansavo norvegai, tačiau iki šių metų kelerius metus ožkos genėjimui nebuvo pasitelkiamos.

Nacionalinio parko vadovė žada ieškoti ateityje finansavimo, kad ir toliau genėti būtų galima pasitelkti ekologišką ir draugišką aplinkai būdą.