Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovę Rūtą Baškytę iš posto siekiama išversti net ugnimi. Vienas tokių mėginimų – beveik prieš tris savaites kilęs gaisras Kuršių nerijoje. Ši sąmokslo teorija teigia, esą kai kurie investuotojai tarnybos direktorei negali atleisti už nugriautus statinius Neringoje ir už draudimus užstatyti Pajūrio regioninį parką.

Absurdiška versija?

Ar įmanoma, kad dėl asmeninio keršto valdininkei kažkas išdrįstų padegti draustinio mišką?

Dienraščio turimais duomenimis, specialiosios tarnybos neatmeta ir tokio Kuršių nerijos miško padegimo motyvo.
Esą nuolatos piktybiškai sukeliami gaisrai nacionaliniame parke yra ne kas kita, o siekis apkaltinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorę R.Baškytę nebūtais dalykais, kad atsirastų pretekstas išstumti ją iš posto.

Logikos lyg ir yra – neslepiama, kad elitas ligi šiol negali atleisti R.Baškytei už tai, kad kai kas buvo priverstas nusigriauti naujai pastatytus statinius Neringoje.
Dar labiau investuotojus esą siutina valdininkės "užsispyrimas" dėl ribotų naujų statybų galimybių Pajūrio regioniniame parke.

"Man spaudimas yra daromas nuolat. Kažkas norėtų, kad būčiau kalta ir dėl gaisro Kuršių nerijoje, nors padegimas yra susijęs su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veikla. Tačiau turintieji interesų ir šia situacija bando pasinaudoti", – neabejojo R.Baškytė.

"Labai jau daug sutapimų"

Buvusi Kuršių nerijos regioninio parko direktorė, parlamentarė, Seimo Aplinkos komiteto narė Aurelija Stancikienė neslėpė, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai pasinaudojant gaisru bandoma kelti R.Baškytės atsakomybės klausimą.

Taip esą buvo ir po 2006-ųjų gaisro.
Seimo narės teigimu, R.Baškytė – kai kuriems partiniams asmenims neparankus žmogus, nes jos pozicija dėl saugomų teritorijų plėtros nesutampa su jų norais.

"Todėl gali būti, jog gaisras buvo sukeltas tyčia, kad pakenktų R.Baškytei. Labai jau daug sutapimų. Be to, nustatyta, kad gaisro židiniai buvo parinkti labai profesionaliai. Neabejojama, kad padegėjai žinojo, jog neįjungtos stebėjimo kameros, buvo palankus vėjas ugniai įsiplieksti, miškas pakankamai sausas", – dėstė A.Stancikienė.

Laiku neįjungė kamerų

Jau trečią savaitę ieškoma kaltų dėl gaisro Smiltynėje.
Ir nors Valstybės saugomų teritorijų tarnyba nėra tiesiogiai atsakinga už gaisrų prevenciją ar gesinimą, tarnybos direktorė R.Baškytė dėl to iškviesta pasiaiškinti į Seimo Aplinkos komitetą.

"Saugomų teritorijų tarnyba niekaip nesusijusi su gaisru, bet Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija laiku nepradėjo budėjimo, neįjungė stebėjimo kamerų, atsakingi asmenys nekėlė telefono ragelių, nes skiepijosi ar pietavo. Tačiau akivaizdu, kad R.Baškytė iš Vilniaus negalėjo nei kamerų įjungti, nei telefonais atsiliepti", – mano A.Stancikienė.

Jau yra pretendentų

Siekis apkaltinti R.Baškytę gali būti susijęs su besibaigiančia jos kadencija šiame poste.
Pagal pakeistą Valstybės tarnybos įstatymą vadovams dabar nustatytos dvi kadencijos.

"Pirmoji mano kadencija iš tų ketverių metų baigiasi liepos 1-ąją. Įstatyme yra numatyta galimybė: jei vadovas gerai dirbo, jam gali būti siūloma pereiti į kitas pareigas. Bet aiškaus atsakymo, kaip turėtų vykti šis procesas, nėra. Patikėkite, ne medumi pateptas šitas postas", – pabrėžė R.Baškytė.

A.Stancikienė įžvelgia tiesiogines paraleles su puolimu prieš R.Baškytę ir artėjančia jos kadencijos pabaiga šiame poste.

"Dabar siekiama jai pakenkti visais būdais, kad tik gautų bent menkiausią nuobaudą. Juk niekur nedingo tie, kurie ant jos tebegriežia dantį dėl tų nugriovimų Neringoje", – neabejojo A.Stancikienė.

Seimo narė patvirtino, kad jau yra įvardytas asmuo, kuris siekia užimti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus postą, tačiau jo pavardės neatskleidė.
Teigiama, esą taip pat siekiama, kad dėl gaisro būtų nušalinta ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser. Dienraščio duomenimis, ir į šį postą atsirado pretendentas, jis anksčiau dirbo parke.

Žemvaldžiai – prieš planą

R.Baškytės nušalinimo siekia ir žemvaldžiai, turintys sklypus Pajūrio regioniniame parke.
Šiuo metu kaip tik rengiamas parko tvarkymo planas, kuriuo labai nepatenkinti gyventojai. Jie mano, kad dėl netikslumų naujajame dokumente kaltas ne kas kitas, o R.Baškytė.

Gegužės 6 dieną Karklėje vyko Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano viešas svarstymas, kuriame dalyvavo žemės sklypus pajūryje įsigiję asmenys. Jų verdiktas vienareikšmis – planas parengtas nekokybiškai.

Plano rengėjų kontrargumentas – saugomoje teritorijoje turi būti apribojimai ir ne visus žemės ūkio laukus reikėtų užstatyti sodybomis.

"Ką čia saugoti žemės ūkio laukuose? Kodėl negalima jų užstatyti? Tai – senojo plano kopija su dar griežtesniais reikalavimais nei buvo", – tokios replikos skambėjo Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano viešo svarstymo metu.

Renka parašus atstatydinti

Teigiama, kad statybomis suinteresuoti asmenys bandė daryti spaudimą ir per Aplinkos ministeriją.

Verslininkas Ruslanas Riepšas neslepia, kad yra vienas pirmųjų partijos "Tvarka ir teisingumas" narių Klaipėdoje ir jaučia turįs teisę dėl jam naudingų reikalų spausti partijos bičiulį ministrą Valentiną Mazuronį.

"Ministras yra išrinktas visos mūsų partijos dėka, teisingai? Jei aš jam kaip partijos narys išreiškiu poziciją R.Baškytės klausimu, nemanau, kad tai yra spaudimas. O R.Baškytė yra blogis. Taigi ministras yra deleguotas mūsų partijos, aš net galiu ją atleisti", – emocijų neslėpė R.Riepšas.

Pačiam ministrui susitikime dėl panašių išsišokimų buvo nesmagu ir jis bandė pasukti kalbą, kad "partinė priklausomybė šiuo klausimu neturi reikšmės.

"Palaukite, kaip neturi? Kurios partijos išrinktas V.Mazuronis? "Tvarkos ir teisingumo". Ar neturi ministras klausyti partijos nurodymų? Tikiuosi, kad R.Baškytė galiausiai bus atstatydinta. Mes dabar renkame visų parko gyventojų parašus ir teiksime ministrui ją atstatydinti už nesiskaitymą su žmonėmis. Žmonės į kitą pasaulį išėjo per ją", – žarstė kaltinimus R.Riepšas.

"Pageidavimų koncerto" nebus

Buvęs Pajūrio regioninio plano direktorius, Karklės gyventojams atstovaujantis Arvydas Urbis teigė, kad naujo parko tvarkymo plano klaidos išgąsdino gyventojus.

"Bet manau, kad projektuotojai ir Saugomų teritorijų tarnyba ištaisys tas technines klaidas. Aš ginu interesus tik tų žmonių, kuriems buvo leista statyti, buvo sutvarkyti dokumentai, kuriuos patikrino visos tarnybos, ir staiga naujasis planas verčia viską aukštyn kojomis. Tada leido, dabar nebeleidžia. Kodėl? Mane trikdo toks neprofesionalumas", – neslėpė A.Urbis.

Esą tokios valdininkų klaidos į visuomenę įneša nesantarvę, o neteisybė kiršina.
Kitos nuomonės laikosi Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė.

"Lietuvoje teritorijų planavimas virsta pageidavimų koncertu, bet visi žmonės turi teisę prašyti sau naudingų dalykų. Mes nesame nusistatę nė prieš vieną pareiškėją, ten turintį žemės. Mes išnagrinėjome visus gautus prašymus ir veikiausiai darysime dar vieną susitikimą su visuomene", – tikino R.Baškytė.

Prisiminė A.Brazauską

"Jie turi interesą statyti, bet valstybės interesas yra išsaugoti tą teritoriją neužstatytą ir kiek mažiau paliestą ūkinės veiklos. Anuo laiku buvęs premjeras Algirdas Brazauskas, išklausęs visą situaciją, kurią jam pateikė tuometis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, pats pasakė: stop, čia valstybė turi atstovėti savo interesą", – prisiminė A.Stancikienė.

Esą būtent A.Brazauskas davė "žalią šviesą" kreiptis į teismus dėl neteisėtų statybų.

Teigiama, kad buvo suvokiama, kokie finansiniai nuostoliai laukia, ir kad tai – didžiulė negarbė valstybei.
Tokiems veiksmams pritarė ir tuometis prezidentas Valdas Adamkus.

"Gaila, kad čia nėra tęstinumo. Ir tas žmogus, kuris vykdė valdžios nuostatas, lieka kaltas", – apgailestavo Seimo narė.